Moteris ir krepšinis iš pirmo žvilgsnio galbūt atrodo ne itin derančios sąvokos, tačiau Martyna sugebėjo įrodyti: kai ko nors labai nori – viskas įmanoma.
Nuotaikingai apie krepšinį pasakojanti laida „Time Out Žalgiris“ šiandien jau skaičiuoja antrą sezoną. Ir nors Martyna iki šio atsimena savo pirmas laidas, teko kaip reikiant pakovoti su jauduliu, šiandien ji jaučiasi jau daug stipriau, labiau pasitiki savimi.
O ir žinių apie krepšinį merginai netrūksta – Londone ji baigė sporto verslo vadybos bakalaurą, vėliau keliuose skirtinguose Europos miestuose studijavo „Eurolygos“ magistro programą.
Vaikystės svajonė tapo realybe
„Krepšinis mane visuomet domino. Pati nuo 12 metų žaidžiau krepšinį, būdama 12-os pirmą kartą nuėjau į rungtynes, visuomet sirgau už „Žalgirio“ komandą. Mokykloje kirbėjo vienintelė mintis – ateitį siesiu tik su krepšiniu“, – Žmonės.lt pasakojo Martyna.
Ir nors būdama 16-ikos ji kartu su tėvais išsikraustė į Daniją, kur krepšinį teko kiek nustumti į šalį, viduje Martyna vis tiek degė aistra šiam sportui ir vėliau kryptingai pasirinko studijas Londone.
„Į Lietuvą grįžau po 9 su puse metų pertraukos. Tuomet nusprendžiau atlikti praktiką Kauno „Žalgiryje“. Taip viskas ir prasidėjo. Grįžau į savo vaikystės svajonių komandą ir nebegalėjau nuo jos pabėgti. Praktika virto darbu, o dabar jau skaičiuoju čia antrus metus ir nebenoriu niekur pabėgti“, – šyptelėjo ji.
Moteris ir krepšinis – suderinama
Martyna neslepia – prisijungusi prie itin vyriškos kompanijos iš pradžių jautėsi nedrąsiai. Reikėjo kiekvieną žodį pasverti, kiekvieną komentarą apgalvoti. Teko sulaukti ir kritiškesnių žvilgsnių, nes juk... moteris ir krepšinis? Oi. Tačiau neilgai trukus ji įrodė savo – žiniomis ir noru dirbti pelnė kolegų pagarbą ir įgijo autoritetą.
„Neslėpsiu, ypač pradžioje, lengva nebuvo. Atsargiai savo nuomonę išsakydavau, bijojau, kad gali išjuokti. Nors laikui bėgant ir kolegos apsiprato, vyrams net ėmė patikti, kad štai – moteris ir domisi krepšiniu. Kolegos priprato, kad čia esu ne tik dėl grožio“, – sakė Martyna.
Tačiau šiandien ji sako daugiausia komplimentų sulaukianti iš mažųjų žiūrovų, ją ypač mėgsta vaikai, o jie, kaip sako Martyna, niekada nemeluoja ir kalba nuoširdžiausiai. „Džiaugiuosi, kad laidos įdomios visiems. Stengiamės informaciją pateikti taip, kad krepšinis būtų įdomus net tiems, kurie juo visiškai nesidomi“, – kalbėjo pašnekovė.
Pirmos laidos – drebančiomis rankomis
Duodama interviu Žmonės.lt Martyna ne kartą kartojo – ji dirba svajonių darbą. Mylimiausia komanda, įdomūs pašnekovai, kūrybiška atmosfera ir lanksčios darbo valandos – ko daugiau norėti?
Ir nors šiandien ji vesdama laidas jaučiasi laisvai, mergina iki šiol prisimena pirmąsias savo laidas.
„Didžiąją dalį pirmų laidų buvau viena kadre. Nesu žurnalistė, nesu profesionalė – tai ne mano sfera. Tačiau įšokau į tuos batus, ir teko kažkaip suktis. Pripažinsiu, teko kaip reikiant pasinervinti. Buvo sunku užduoti klausimą, kurio nebuvau numačiusi iš anksto, dažniausiai kone išmokdavau viską mintinai ir sunkiai gebėjau lanksčiai reaguoti į situaciją“, – pirmas laidas prisiminė Martyna.
O kadangi dar teko kalbinti savo vaikystės dievukus, sporto žvaigždes, kuriomis pati nuo mažens žavėjosi... Martyna sako iki šiol prisimenanti pirmus interviu su Pauliumi Jankūnu, Martynu Pociumi, Robertu Javtoku. „Bandžiau kovoti su savimi, apsimesti, jog nieko čia ypatingo, pamiršti emocijas ir šnekėti kuo šaltesniu veidu. Nors taip, drebėjo ir rankos, ir balsas“, – pasakojo ji.
Tačiau tiek pradžioje, tiek dabar jai sunkiausia kalbinti ne krepšininkus, o tuos, kurie nelabai domisi krepšiniu. Tuomet, kai reikia užduoti klausimus, kurie tiesiogiai nesusiję su krepšiniu, pavyzdžiui, apie sporto madas, drabužius. „Kai matau, kad žmogus nelabai domisi krepšiniu – sunku. Tuomet tenka galvoti, kaip pritempti klausimus, kad tiek pašnekovui, tiek žiūrovui būtų įdomu“, – mintimis dalijosi laidų vedėja.
„Žalgiryje“ sutiko gyvenimo meilę
„Žalgirio“ komandos vardas Martynai itin brangus ir dėl dar vienos priežasties. Pradėjusi vesti „Time Out Žalgiris“ laidas čia ji atrado ir meilę. Prieš metus tarp merginos ir čia žaidžiančio krepšininko, puolėjo iš Australijos Brocko Motumo užgimė romantiški jausmai.
Kaip pasakojo Martyna, judviejų pažintis prasidėjo paprastai ir natūraliai – vieną vakarą ji dar sėdėdama darbe mintyse galvojo pavakarieniauti, o Brockas pakvietė pavalgyti kartu. Po vieno susitikimo sekė kitas, vėliau jų vis daugėjo, tačiau nei vienas, nei kitas apie šiltus jausmus neatviravo – reikėjo kone penkių mėnesių, kol abu suprato, kad nori būti drauge.
„Jei būtume vienas kitam nepatikę, turbūt nebūtume susitikinėję. Bet kad užsimegztų tikra draugystė prireikė laiko. Dabar patys mąstom, kodėl reikėjo tų kelių mėnesių. Mūsų jausmus patikrino ir trumpa pertrauka. Kelioms dienoms išvykau į užsienį, o kai grįžau, nebenorėjome skirtis“, – pasakojo Martyna.
Ji juokiasi – dar seniau savo draugams vis kartodavo, kad niekada nedraugaus su krepšininku. Tačiau likimo pirštas atsisuko į ją pačią – šiandien su Brocku jiedu laiminga, apie bendrą ateitį svajojanti pora.
Darbe beveik nesusitinka
Kartu gyventi ir kartu dirbti neretai poroms tampa tikru iššūkiu. Kitiems nuolat suktis toje pačioje aplinkoje pabosta, tačiau tik ne Martynai. Ji sako su Brocku darbe beveik nesusitinkanti – jis gyvena savo grafiku, ji – savo.
„Nelendam vienas kitam į akis. Net laidose retai tenka jį kalbinti. O jei tenka... Anksčiau galvojau, kad tai lengviau, bet dabar net ne taip noriu, nes kartais, rodos, jau žinau, ką jis atsakys, o ir klausti kitu tonu norisi“, – kalbėjo ji.
Kaip į jų draugystę reaguoja kolegos? „Nieko blogo nejaučiu. Būna, kartais pietaujant kas kokį juokelį numeta, bet niekam mes neužkliūnam. Gal todėl, kad nedemonstruojame savo santykių darbe“, – sakė mergina.
Jiedu sako jau pakalbantys ir apie bendrą ateitį, tačiau šiuos planus atideda dar keleriems metams – kol kas dar anksti.
Poros laisvalaikis taip pat neatsiejamas nuo krepšinio. Drauge jie mėgsta ir kamuolį pamėtyti, ir rungtynes žiūrėti, o kartais tiesiog drauge tingiai žiūri filmus ir skaniai vakarieniauja – laikas drauge jiems itin brangus.
Laisvalaikis neatsiejamas nuo... sporto
Pati Martyna gyvena krepšiniu, nors stengiasi nepamiršti ir kitų pomėgių. Turėdama laisvą minutę ji lieja prakaitą sporto klube, domisi mada, interjero dizainu.
„Kurį laiką dar bandžiau vaikščioti į krepšinio treniruotes, bet supratau, kad gana, užtenka. Todėl dabar su kolegomis pamėtome kamuolį. O žaidžiu neblogai – buvau vienintelė žurnalistė moteris ir grupėje buvau pirma“, – linksmai pasakojo ji.
Pasak merginos, gyvenant sporto pasaulyje atsiriboti nuo jo sunku. Tenka bendrauti ne tik su krepšininkais, bet ir su jų gerbėjai, kurie neretai yra itin spalvingos asmenybės, galinčios papasakoti daug įdomių istorijų.
„Žaviuosi tais sirgaliais. Yra tokių, kurie nepraleidžia nė vienų rungtynių, visur vyksta kartu su komanda, prisigalvoja smagių atrakcijų. Pavyzdžiui, yra grupė, kuri nesvarbu, kur bebūtų, išvykę į kitą miestą išeina pabėgioti ir, naudodami specialią programėlę, „išbėgioja“ žemėlapyje „Žalgirio“ vardą. Jie tai darė Barselonoje, Maskvoje... Džiaugiuosi, kad gerbėjai irgi yra sportiški, o ne tik su alaus pilvais, kaip daugelis klaidingai įsivaizduoja“, – pasakojo Martyna.
Šį sezoną „Žalgiris“ pasiryžo sužinoti, kiek iš viso yra žaliai baltų klubo gerbėjų, todėl paskelbė Pasaulinį „Žalgirio“ fanų surašymą, kurį palaiko „Utenos alus“.
