Ne vienas iš jų publikai parengė ir staigmeną. „Akacijų alėjoje“ debiutavęs Linas Adomaitis sakė domėjęsis festivaliu bei jo gerbėjams parinkęs naują instrumentinį derinį – fortepioną, akordeoną ir smuiką. Kulautuvoje susirinkę gyvą muziką vertinantys žiūrovai scenoje išvydo ir naująjį L.Adomaičio įvaizdį – jo dailiai raitytus ūsiukus.
„Festivaliai gamtoje – ypatingi. Nes garsas geriausiai sklinda nieko netrukdomas“, – sakė atlikėjas.
Pasak jo, skiriasi koncertai ne tik priklausomai nuo vietos, kurioje jie rengiami, bet ir nuo publikos.
„Į „Akacijų alėją“ buvau kviestas ne kartą. Tačiau ankstesnėmis vasaromis tai būdavau išvykęs, tai koncertuodavau kitur. Šįmet aplinkybės susitikimui su bardų festivalio gerbėjais buvo palankios“, – su šypsena pasakojo L.Adomaitis.
Naujausią savo dainą, parašytą žemaitiškai, pristatė Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“. Kūrinys „Ougas auksa“, anot jos, skirtas amžinojo poilsio iškeliavusiai močiutei Valerijai.
„Ji kol kas yra gyvai skambėjusi tik kartą. Joje – mano močiutės vaikystės prisiminimai ir vienos iš Platelių krašto motyvai“, – sakė atlikėja.
Dainas iš naujojo savo albumo dainavo ir dainininkas Andrius Mamontovas. Jis sakė scenoje šiek tiek besijaudinantis bei kūrinius dedikuojantis ne tik visiems susirinkusiems, bet ir Kulautuvoje stovyklą įsirengusiems, po 20 metų susitikusiems grupės „Fojė“ fanams.
Vieną dainą „Išganymas“ A.Mamontovas atliko kartu su antrą sykį į „Akacijų alėjos“ sceną lipusia Ieva Narkute.
„Iš pirmojo festivalio prisimenu nedaug ką... Nežinau nei ką dainavau, nei kaip viskas vyko... Jaudinausi. Bet įspūdžiai išlikę puikūs. Daug žalumos, daug žmonių... Ir jų kasmet vis daugėja“, – sakė I.Narkutė, iš organizatorių girdėjusi, jog šįmet į Kulautuvą suplūdo apie 16 tūkst. žmonių.
Dauguma turėjusiųjų koncertuoti Kulautuvoje į festivalį atvyko gana anksti ir neskubėjo iš jo išvykti.
„Kai nedirbu, laiką leidžiu savo sodyboje Suvalkijoje. Ją įsigijome prieš keletą metų ir stengėmės kuo dažniau užsukti“, – sakė L.Adomaitis, anksčiau su draugais mėgęs vasaroti prie ežero Molėtuose. Palapinės, laužas, grilis – tai, anot jo, vasaros atributai. „Bet svarbiausia – ramybė“, – patikino atlikėjas.
Ši vasara itin darbinga A.Smilgevičiūtei, kartu su grupe pasirodymus rengiančiai neįprastose vietose.
„Ankstesnės vasaros dažniausiai būdavo skirtos kūrybai, o ši – jos nešimui žmonėms“, – patikino pašnekovė.
Pirmagimio besilaukianti I.Narkutė pasakojo šią vasarą spėjanti ir pailsėti, ir dirbti.
„Griežtos ribos tarp šių dviejų sričių nėra. Man darbas – tarsi poilsis. Nors kartais mėgstu pabūti viena. Arba pasivaikščioti su šunimi miške. Apskritai, man geriausia kelionė yra namo“, – tvirtino atlikėja.
Šįmet ji ilsisi su draugais žiūrėdama Europos futbolo čempionatą.
„Mėgstu universalų poilsį – ir namus, ir kaimą. Nors, turbūt, labiau esu miesto žmogus. Tenka pripažinti – ant nosies nukritus voratinkliui išsigąstu, o pamačius vorą galiu ir garsiai surikti“, – prisipažino I.Narkutė.
Kiek neįprastai šiltuoju metų laiku elgiasi A.Mamontovas. Jis neslepia – yra miesto žmogus.
„Vasarą atsidarau langus, o pro juos matau mišką. To man pakanka“, – su šypsena pasakojo dainininkas, pridurdamas, jog į sostinės senamiestį turi užsuki kasdien ir pasivaikščioti. Priešingu atveju diena bus „neįvykusi“.
Atlikėjas sako itin vertinąs tą laiką, kai pamėgtomis gatvėmis gali vaikščioti vienas. Daug laiko darbe bendraudamas praleidžiąs A.Mamontovas patikino – geriausias jo laisvalaikis yra namuose su šeima.
„Šašlykų raugimas – ne mano žanras. Mums užtenka pačių savęs“, – apie Mamontovų šeimos vasarojimo įpročius sakė Andrius.
