Lektoriai kelis mėnesius rengė susitikimus su jaunimu, studijuojančiu kūrybines industrijas, rinkodarą, dizainą, teisę, humanitarinius mokslus ir pan. Seminarai sulaukė ypač didelio susidomėjimo – auditorijos buvo pilnutėlės, o jų nuotaika – gerokai pakitusi.
„Anksčiau auditorijose buvo daugiau pasyvumo. Kalbant apie piratavimą, dominavo pozicija „nesąmonė, naudojau ir naudosiu“. Šiais metais seminarai vyko kitaip. Kino, muzikos, bet kokio kito autorinio turinio apsaugojimas studentus nuoširdžiai domino.
Po susitikimų jie prašė kartoti tokio pobūdžio paskaitas, norėjo gauti dar daugiau žinių. Tai rodo, kad jaunų žmonių sąmoningumas stipriai keičiasi“, – sako prodiuseris Lauras Lučiūnas.
Jam pritaria ir Intelektinės nuosavybės apsaugos centro vadovas Vytas Simanavičius: „Ankstesniais metais paklausus studentų, kas naudoja „Spotify“, kas žino „Netflix“ ar kitas legalias platformas, tik nedaugelis pakeldavo rankas.
O paklausus, kas naudojasi šiomis platformomis, rankų dar labiau sumažėdavo. Šiais metais jau apie 90 procentų studentų žino ne tik daugumą legalių platformų, bet ir naudojasi mokamomis versijomis.
Tai leidžia teigti, kad visuomenės švietimas duoda tikrai gerų rezultatų, o seminarų ciklas kiekvienais metais kelia žmonių suvokimo kartelę.
Smagu, kad didžioji dauguma studentų žino Pakartot.lt, Kinofondas.lt platformas, naująją Cinemaclub.eu platformą. O daugiau nei puse atvejų jų užklausus apie Torrent tipo tinklalapius, tik nedaugelis pasakė didžiausių jų pavadinimus.“
Seminaruose studentus domino piratinio ir legalaus turinio svetainių skiriamieji požymiai – juk neretai vartotojas netgi susimoka piratams už filmo peržiūrą, įsitikinęs, kad naudojasi legalia platforma. Tarkime, filmai.in turinys mokamas, o verslas nelegalus, platformos savininkai neturi sutarčių su konkrečios kino produkcijos platintojais.
„Legaliose platformose pateikiami kontaktai – telefonai, elektroninis paštas. Piratai tokios informacijos nepateikia. Akivaizdūs ir vizualiniai skirtumai – legaliose svetainėse filmai įprastai yra FHD kokybės, nėra iššokančių reklamjuosčių ir, norint pažiūrėti filmą, nereikia jų spaudinėti ir uždarinėti“, – pabrėžia V.Simanavičius.
Atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle atkreipia dėmesį ir į laiko faktorių. „Legaliose svetainėse viskas vyksta kur kas greičiau“, – sako ji.
Šiuo metu Lietuvoje veikia bemaž 40 populiarių muzikos, kino, knygų platformų – į valias, kad galima būtų mėgautis geros kokybės produkcija, nenuskriaudžiant autorių.
Autorių teisių apsaugos asociacijos taip pat demonstruoja greitą reakciją ir pasiekia, kad interneto piratų tinkluose atsidūrę filmai būtų išimti iš nelegalių svetainių, ar jos būtų Rusijos, ar Malaizijos, ar Lietuvos serveriuose. Tas pats ir su muzika: prodiuseris Martynas Tyla seminare papasakojo, kaip kartu su Donatu Montvydu ir jo eurovizinės dainos „I‘ve been waiting for this night“ švedų autoriais kovojo dėl šios dainos, kuri netikėtai atsidūrė Brodvėjaus miuziklo reklaminiame klipe. Pergalė buvo pasiekta.
Trumpai tariant, šiais laikais neužtenka paaiškinimo „susiradau dainą internete ir panaudojau savo klipui“, – bet koks autorinio kūrinio panaudojimas privalo turėti leidimą. Autoriaus teisės ginamos ir šiam mirus, – jos atitenka paveldėtojams.
Lektoriai pabrėžia, kad užsienio valstybėse, tarkime, JAV, gali turėti didelių asmeninių problemų, jei tavo byloje bus įrašas apie intelektinio turinio vagystę. Mūsų šalyje piratinis vartojimas taip pat gali virsti labai nemalonia teismine patirtimi.
Ir nors įpročiai keičiasi, Lietuva vis dar patenka į piratinių platformų vartojimo TOP 5-uką. „Jaunimas jau stipriai pažengė į priekį, su juo viskas gerai. Dabar reikia atpratinti nuo piratavimo vyresnės kartos atstovus“, – sako M.Tyla.
Europos Sąjungos ekonomikai piratinis verslas daro tiesioginę ir netiesioginę žalą. Paskaičiuota, kad intelektinės nuosavybės ir autorių teisių pažeidimai muzikos industrijai per metus siekia 336 mln. eurų ir daugiau kaip 2000 darbo vietų. Dar apie 63 mln. nuostolio patiria šalių vyriausybės, dėl šių pažeidimų netenkančios dalies socialinių įmokų ir mokesčių. O kur dar knygų, kino filmų vagystės...
Socialinės kampanijos „Pradėk nuo savęs“ tikslas – kurti dialogą su visuomene. Per ją savo patirtį atskleidė žinomi televizijos, muzikos, meno pasaulio žmonės: Jonas Nainys, Erica Jennings, Jurgis Brūzga, Jurijus Veklenko, Algirdas Gataveckas, Gabrielė Martirosianaitė, Vaidotas Valiukevičius, Dominykas Vaitiekūnas, Bjelle, Domantas Starkauskas. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Baigiamoji kampanijos „Pradėk nuo savęs“ diskusija rugsėjį įvyks Vilniuje, festivalio ir konferencijos „What‘s Next In Music?“ metu.
