Nedrįso net pasvajoti, kad taps kino aktore
„Visada labai domėjausi kinu. Skaičiau žurnalus, sekiau naujienas, kiekvieną pirmadienį skubėdavau į kino salę. Tiesiog tuo gyvenau. Tačiau galimybė pačiai atsidurti ekrane, galimybė tapti aktore atrodė tokia tolima ir nepasiekiama, kad net nedrįsau apie tai rimčiau galvoti“, – pačią pradžią atskleidžia Gražina. „Tai kaipgi viskas prasidėjo“? – nekantrauja sužinoti laidos vedėja Kristina Rimienė.
„Viskas turbūt prasidėjo nuo Liudo Ruikos darytos nuotraukos, mano portreto. Ji laimėjo apdovanojimų, iškeliavo į parodas ir gavau pakvietimų filmuotis. Nusifilmavus kartą, du, tuomet pasipylė dar daugiau. Tada supratau, kad jeigu taip kviečia, reikia ir eiti šiuo keliu – mokytis aktorystės. Tuo labiau, kad labai norėjau tapti profesionale, nemėgau kažką daryti, kai nežinau, kaip viskas privalo vykti“.
Mezgė modelių agentūroj
Prisimindama kelią į aktorystę, Gražina ypač šypsosi kalbėdama apie trumpą gyvenimo laikotarpį modelių agentūroje: „Tai buvo viena pirmųjų modelių agentūrų apskritai. Viskas veikė visiškai kitaip nei šiandien: mes turėdavome ateiti ir sėdėti biure nuo ryto iki vakaro, beveik visą oficialią darbo dieną. Jeigu nebūdavo jokių darbų, pavyzdžiui, rūbų matavimų ar fotosesijų, visiškai neturėdavome ką veikti. Sėdėdavome ir megzdavome – gal dešimt merginų viename kambaryje. Net knygos nepavykdavo paskaityti, visgi būrys žmonių... Man labai greit atsibodo nieko neveikti“, – pasakoja Gražina ir pradeda kalbėti apie savo tikrąją aistrą – rašymą.
Mėgo rašyti labai ilgus laiškus
Jeigu aktorystė Gražiną aplankė jau kiek vėliau, tai rašymas ją lydėjo nuo pat mažumės.
„Jau mokykloje rašydavau ilgus rašinius, auklėtoja prašydavo skaityti prieš klasę kaip gerą pavyzdį. Taip pat rašiau ilgiausius laiškus giminaičiams, draugams svetur. Manau, tai irgi prisidėjo prie plunksnos lavinimo. Vėliau ilgai dirbau kaip žurnalistė, tačiau visada susidurdavau su ta pačia situacija: mano interviu būdavo tokie ilgi, kad tiesiog netilpdavo į periodinės spaudos formatą. Supratau, kad reikia dar daugiau erdvės, nes aš nemėgstu trumpų, karpytų pokalbių. Gediminas Storpirštis juokėsi iš mano sąvokos „iškalbinti“. Būtent – aš mėgstu žmones iškalbinti. Galiu laukti to momento metus, galiu bandyti per kelis kartus, bet noriu gilaus, ilgo, ne atmestino pokalbio“, – pasakoja Gražina.
Rašymas padeda pažinti žmones
Gražina yra dviejų knygų: „Gyvenimas kaip teatras“ ir „Tumino sodas“ autorė. Abi knygos pagrįstos labai artimais, ilgais pokalbiais su kino bei teatro asmenybėmis.
„Visus savo pašnekovus pažinojau. Bet po knygų pažinau dar labiau. Pažinti padeda ne tik interviu, pažinti padeda net laikotarpis iki interviu, kada tu pajauti, kad žmogus galbūt blogai jaučiasi ir yra nepasiryžęs kalbėti. O galbūt atvirkščiai – jis jau pasveiko ir gyvena nuostabiai. Tarp kitko, paneigsiu stereotipą: vyrus prakalbinti daug lengviau negu moteris“, – žanro specifiką analizuoja Gražina.
„O apie savo vyrą Algimantą Mikutėną ar nebijotumėte rašyti?“, – klausia laidos vedėja Kristina Rimienė.
„Bijot nebijočiau, nes viską apie jį žinau. Bijočiau, kad nežinosiu, kaip paklausti iš naujo“, – šypsosi Gražina. Kristinai paklausus apie ypač romantiškai iš šono atrodančią meilę tarp aktorės ir operatoriaus, Gražina teiginį papildo: „Tokios istorijos pakankamai dažnos. Ir tokios poros – pačios tvirčiausios“.
Dar daugiau apie meilę, rašymą ir aktorystę žiūrėkite šeštadienį 9.30 val. laidoje „Pasaulis pagal moteris“ per TV3.
