Aktorė Janina Matekonytė atvirai apie dukros pasitraukimą iš gyvenimo: „Man jos trūksta kasdien“

Rugsėjo 10-ąją viso pasaulio dėmesys sutelkiamas į psichologinės pagalbos prieinamumo didinimą, ankstyvuosius ženklus bei prevenciją, galinčią užkirsti kelią skaudžioms netektims.

Nors kasmet veikiančios prevencinės programos tampa vis efektyvesnės, savižudybė vis dar yra antra pagal dažnumą 15–64 metų vyrų ir septinta tos pačios amžiaus grupės moterų mirties priežastis. Valstybinio psichikos sveikatos centro savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička laidoje „Sveikatos medis“ pasakojo, jog pagrindinė valstybės užduotis yra sukurti tvirtą pagalbos grandinėlę, lengvai prieinamą kiekvienam.

„Svarbiausia laiku atpažinti žmogų, kuris išgyvena savižudybės krizę, o atpažinus, mokėti suteikti pirmąją emocinę pagalbą ir perduoti informaciją į pirminio lygio sveikatos priežiūros centrą, kuris užtikrins tęstinę pagalbą“, – pasakojo M.Strička.

TV3 nuotr./Marius Strička

Atviram interviu ryžosi ir teatro bei kino aktorė Janina Matekonytė, kuriai savižudybės tema – itin artima. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius, būdama vos 16-iolikos, iš gyvenimo pasitraukė Janinos dukra Akvilė. Žinoma moteris neslepia, jog netekties žaizdos niekada neužgis ir klausimas „kodėl?“ kamuoja ligi šiol.

„Mes visuomet pastebėdavom jos ypatingą jautrumą. Ženklus apie išgyvenamas mintis atradau tik po jos mirties, kuomet atverčiau jos rašytus rašinius, pieštus piešinius. Man jos trūksta kasdien, kiekvieną minutę... Aš neneigiu savo kaltės, kad galbūt kažką pražiūrėjau kaip mama, bet buvo tokių dalykų, kurie nuo mūsų nepriklausė. Juk tokio amžiaus vaikai jau tampa savarankiški, negali būti šalia kiekvieną minutę“, – itin jautriu pasakojimu laidoje „Sveikatos medis“, kurią TV3 žiūrovai išvys sekmadienio popietę, dalijosi J.Matekonytė.

Nors, anot aktorės, žmogų, tvirtai apsisprendusį žengti lemtingą žingsnį, sunku perkalbėti, tačiau žinojimas, kad jis nėra vienas, kad gali sulaukti pagalbos, bent priverčia susimąstyti apie kitokį problemų sprendimo būdą.

„Mes būtinai turime padėti vieni kitiems, nes jeigu mes šalia esančio nesuprasime, neišklausysime jo, nepadėsime, tai labai jam bus sunku. Tačiau negali priversti jo išsikalbėti, jisai turi pats norėti to. Šiandien, manau, mūsų visuomenė yra pasikeitusi, pasikeitė požiūris į psichologus, į psichiatrus. Reikia nebijoti kreiptis, kai to reikia“, – teigė J.Matekonytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Janina Matekonytė

Anksčiau norint patekti pas psichologą tekdavo konsultacijos laukti savaitę ar net ilgiau, tačiau šiandien, remiantis teisės aktais, žmogus, išgyvenantis savižudybės krizę ir besikreipiantis pagalbos, ją turi gauti tą pačią dieną, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo kreipimosi.

Prie pusmetį Lietuvoje startavo Nacionalinės savižudybių prevencijos platforma „Tu esi“, kur kiekviena tikslinė grupė gali rasti informacijos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, pagalbos įstaigų sąrašą ir praktiškus patarimus, kaip suteikti pirmąją emocinę pagalbą kitam bei sau.