Gytį prieš kurį laiką pastebėjo humoro laidos „Dviračio žinios“ žiūrovai. Anksčiau jokių parodijų nekūręs, jis įsikūnijo į vieną skandalingiausių Lietuvos pramogų pasaulio atstovų – atlikėją Egidijų Dragūną. Šis jo personažas gimė tuomet, kai tikrasis Selas įklimpo į dar vieną skandalą, jo namuose apsilankę pareigūnai atlikinėjo kratas.
Nors „Dviračio žinių“ žiūrovams tada galėjo kilti klausimų, iš kur gi šis aktorius, taip meistriškai perėmęs E.Dragūno manierą, vaidyboje jis toli gražu ne naujokas – kūrė personažus ne viename spektaklyje, seriale, vaidino dviejuose režisieriaus Tado Vidmanto filmuose.
O dar labiau žiūrovai turėjo nustebti sužinoję, kad Gytis ne tik aktorius, bet dar ir ugniagesys gelbėtojas. Dabar, kalbėdamas su 15min, jis patikino, kad abi profesijos širdyje užima vienodą vietą ir jei reikėtų pasirinkti, to padaryti negalėtų.
„Ugniagesiu gelbėtoju tapau vėliau nei aktoriumi, bet apie tai svajojau dar anksčiau. Tiesiog paskui įstojau į aktorinio meistriškumo studijas, atsirado teatras, o ugniagesys gelbėtojas taip ir nugulė paraštėse. Bet, gyvenimui kitaip susiklosčius, neužsibuvus stabiliai viename teatre, ištraukiau iš kišenės tą savo svajonę ir įgyvendinau.
Dabar esu labai patenkintas ir džiaugiuosi, kad absoliučiai pavyksta šias sritis suderinti. Gal tiems, kas klausia, pirmiau įsistato žodis „aktorius“, bet aš taip neišskirčiau – jei tektų vieną iš dviejų rinktis, įkurčiau ugniagesių teatrą, bet tikrai nepabėgčiau nei nuo vieno, nei nuo kito“, – prisipažįsta G.Pintulis.
Su vadybos diplomu – į aktorystę
Vis dėlto norint pradėti pasakoti Gyčio istoriją, vertėtų sugrįžti į dar ankstesnius laikus, kai baigus mokyklą jo kelias pasisuko nei į aktorystę, nei į ten, kur yra dabar, o į visai priešingą sritį.
„Galvojau, kad reikia kažkur stoti, tai įstojau į transporto vadybą. Taigi, esu dar ir logistikos specialistas, turiu diplomą“, – šypsosi G.Pintulis, šio diplomo taip niekur ir nepanaudojęs.
Nors per langus žiūrėjau į gaisrinę, iš pradžių pasukau į vaidybą, nes man ten irgi labai rūpėjo
Kaip pasakoja, vadyba visiškai neprigijo. Tačiau net ir supratęs, kad ji ne jam, studijas norėjo sąžiningai pabaigti, jog nenueitų veltui tie metai, kuriuos jau spėjo praleisti mokydamasis.
„O tada, gavęs diplomą, padėjau jį į stalčių ir jau kitą dieną bėgau įstoti į aktorinį – bestudijuojant vadybą iš charakterio išlindo, kad turiu vaidinti. Ir nors jau prieš tai per langus žiūrėjau į gaisrinę, iš pradžių pasukau į vaidybą, nes man ten irgi labai rūpėjo“, – sako G.Pintulis, šiais žodžiais dar kartą patvirtindamas, kad tiek ugniagesio gelbėtojo, tiek aktoriaus profesijos, priešingai nei transporto vadyba, buvo gerai apgalvoti jo pasirinkimai.
Iš teatro – į gaisrinę
Ir taip Gytis tapo aktoriumi, ėmė vaidinti serialuose, pateko į teatrą. Tiesa, prisipažįsta ne kartą keitęs darbovietę. Iš pirmo teatro teko išeiti ne savo noru, iš antro – savo, mat tuo metu vaikiną užplūdo buvimo aktoriumi abejonės, jis vaidybą rimtai svarstė mesti.
„Manau, daugeliui aktorių įvairiais karjeros tarpsniais iškyla dileminis klausimas, ar būti tuo aktoriumi, ar ne. Man buvo tas pats, buvau nusprendęs atsitraukti, išėjau ir išvažiavau į užsienį susidėlioti minčių“, – prisimena G.Pintulis.
Užsienyje Gytis turėjo sočiai laiko pamąstyti, ką norėtų veikti gyvenime, ir vis dėlto nusprendė, kad be aktorystės gyventi negali. Taigi, vėl ėmė svajoti apie grįžimą į teatrą, tačiau įsidarbinęs čia vaidinti progos taip ir nebegavo.
„Trečiame teatre, kuriame teko dirbti, buvau švelniai tariant apgautas, nebuvo vykdytas susitarimas.
Atėjau, pasiprašiau, buvo pasakyta, kad reikės pakentėti, padaryti kitus darbus, o paskui, atsiradus progai, galėsiu eiti į repeticiją ir pretenduoti į vaidmenis. Bet vėliau man buvo pasakyta „ne“: „Neleidžiu, tavo darbas pirmiausia šviesti spektaklius“, – karčią patirtį prisimena G.Pintulis.
Tada aktoriaus kantrybė išseko – jis paėmė ir užvėrė teatro duris. Išėjęs liko be trokštamo darbo.
„Likau ant laiptų ir galvoju – ko dar iš savęs nori, Gyti? Ir kaip tik pravažiavo gaisrinės automobilis, lemputė galvoje nušvito ir supratau, kad atėjo laikas įvykdyti šį seną reikalą. Baigiau kursus ir taip atsidūriau gaisrinėje“, – apie karjeros vingį pasakoja Gytis.
Aktoriaus ir ugniagesio gelbėtojo profesijos – panašios
Ugniagesio gelbėtojo profesija tikrai ne kiekvienam – neatsiejama nuo pavojų ir rizikos. Tačiau Gytis patikina, kad būtent tas jį ir žavi, o tai, su kuo susiduriama dirbant šį darbą, tarsi užprogramuota jo charakteryje.
„Nemėgstu monotonijos, o ten visada yra netikėtumų – niekada nežinai, į kokį įvykį gausi iškvietimą, kas nutiks, kiek laiko reikės dirbti, kaip sunkiai, su kokiais vaizdais susidursi. Man patinka ekstremalumas, fizinis sunkumas, dėl to daug sportuoju – ilgą laiką lankiau krepšinį, sporto mokyklą, neatsimenu savęs nesportuojančio.
Fizinis judesys ir pavojaus, kurio niekada neišvengsi, nes gali labai lengvai susižeisti, faktorius, įnešantis truputuką jaudulio, baimės, man yra labai žavus. Negaliu tiesiog sėdėti ir dirbti monotoniškus darbus, man tai labai nepriimtina“, – 15min aiškina G.Pintulis.
Yra žmonių, kurie streso vengia visais būdais, bet aš be jo nelabai jaučiu gyvenimo skonio
Kita priežastis, kodėl Gytis pasirinko šį kelią, yra ir noras padėti žmonėms. Pašnekovas teigia, kad tai darydamas gali save realizuoti: „Jaučiuosi papildantis savo esmę, jaučiu, kad man tai suteikia reikšmės. Darbas pakankamai kilnus, todėl leidžia pajusti, kad užimu svarbią vietą, esu kažkam reikalingas.“
Gali pasirodyti, kad aktoriaus ir ugniagesio gelbėtojo profesijos – visiškai nutolusios viena nuo kitos. Tačiau čia Gytis atsako, kad dėl jau anksčiau minėtų priežasčių specialybės iš tiesų yra panašesnės nei gali pasirodyti – juk ir dirbant aktoriumi stresinių situacijų neišvengsi.
„Aktorystėje jų taip pat apstu – niekada nežinai, kokį vaidmenį gausi, jaudiniesi, nes nori padaryti gerai. Kaskart, ar lipant į sceną, ar stovint prieš kameras jauti jaudulį, kuris tave iš esmės ir veža, kabina – ir bijai, ir labai nori.
Stresiuko buvimas man yra priimtinas. Yra žmonių, kurie to vengia visais būdais, nori gyventi visiškai be streso, bet aš be jo nelabai jaučiu gyvenimo skonio“, – prisipažįsta G.Pintulis.
Tiek teatre, tiek gaisrinėje reikia turėti vidinę idėją – be jos nepadirbsi nei ten, nei ten
Gytis juokdamasis sutinka su pastebėjimu, kad profesijos panašios dar ir dėl nedidelės algos – tiek dirbant teatre, tiek ugniagesiu gelbėtoju turtų nesukaupsi.
„Kai atėjau dirbti į gaisrinę, manęs žmonės klausinėjo – negi čia mokės geriau negu teatre, nejaugi teatre blogai moka? Bet, chebra, ne dėl to atėjau. Tiek teatre, tiek gaisrinėje reikia turėti vidinę idėją – be jos nepadirbsi nei ten, nei ten. Aš jaučiu, kad turiu tą idėją, kuri palaiko mano buvimą abiejose srityse.
O sujungus abi veiklas vis dėlto negyvenu iš vienos algos. Galiu visai normaliai gyventi – gaunu šiek tiek daugiau nei vieną algą“, – pridūręs šypsosi Gytis.
Gytis Pintulis – galerijoje:
Po daugybės bandymų – sėkmė kine
Sakydamas, kad gauna daugiau nei vieną algą, G.Pintulis, nors šiuo metu ir nutolęs nuo teatro, turi omenyje darbą filmavimo aikštelėje, kuris jam teikia didžiulį malonumą. Tiesa, nepaisant to, kad yra pasirodęs ne viename televizijos seriale, neslepia, kad kelias į didžiuosius kino ekranus buvo ne toks jau paprastas.
„Atrankų buvo begalės, daug jų reikėjo praeiti. Iš tikrųjų daugelyje net nesudalyvauju, nes nesužinau, kur ir kada jos įvyksta“, – paklaustas, kaip sekėsi prasimušti į kiną, teigia G.Pintulis.
Vis dėlto vieną kartą jam nusišypsojo sėkmė – sudalyvavęs atrankoje buvo atrinktas į žinomo režisieriaus Tado Vidmanto filmą „Lietuviški svingeriai“, kuriame sukūrė Ramūno vaidmenį.
„Už tai Tadui esu labai dėkingas. Džiaugiuosi, kad manyje pamatė tai, ko ieškojo“, – prisiminęs sako Gytis.
Jau netrukus T.Vidmantas ėmė dirbti prie kito savo filmo „Pats sau milijonierius“, kuris kino ekranus išvydo pernai. Čia Gyčiui lygiai taip pat teko praeiti atranką, o režisierius juo vėl patikėjo – taip į G.Pintulio filmografiją įsirašė ir dar vieno, kaip pats sako, geziško personažo, Marko vaidmuo. Dabar, pasiteiravus, koks sukurtas personažas jo mėgstamiausias, Gytis išskiria būtent jį.
„Tai buvo kol kas didžiausias mano vaidmuo kine, palikęs geras emocijas, gerą patirtį ir gerus prisiminimus“, – džiaugiasi pašnekovas.
Kaip Gytis tapo Selu
O prieš kurį laiką žiūrovus sužavėjo G.Pintulio kuriama E.Dragūno parodija laidoje „Dviračio žinios“. Pats savo panašumo į garsųjį atlikėją anksčiau neįžvelgė – pirmi dėmesį atkreipė kartu su juo dirbę kolegos.
„Filmo „Leitis“ chebra pastebėjo ir pradėjo vadinti Selu, ėmė juoktis, kad teks mane priduoti „Dviračio žinioms“. Vėliau tą patį pradėjau girdėti „Pats sau milijonierius“ aikštelėje – labai daug žmonių juokavo, koks aš į Egidijų panašus. Bet iš pradžių tai buvo tik pajuokavimas, tam kartui viskas tuo ir baigėsi“, – prisimena G.Pintulis.
Po komentarų filmavimo aikštelėje ėmiau girdėti replikų ir gatvėje, bare – mane Selu palaikė nepažįstami žmonės
Vis dėlto anksčiau neigęs panašumą, vėliau, išgirdęs minėtus pastebėjimus, Gytis susimąstė. Netgi ėmė lyginti savo ir E.Dragūno nuotraukas.
„Sutapimas, bet po komentarų filmavimo aikštelėje ėmiau girdėti replikų ir gatvėje, bare – mane Selu palaikė visai nepažįstami žmonės. Sako, „nu koks Dragūnas...“ Tada jau taip, pradedi pastebėti. Dabar matau, kad panašus“, – šypteli pašnekovas.
Ir vieną dieną jis sulaukė „Dviračio žinių“ prodiuserio Haroldo Mackevičiaus skambučio. „Kai ėmiau girdėti apie panašumą, pagalvojau, o jei paskambintų kažkas... Matyt, pasiunčiau mintį į kosmosą“, – prisiminęs sulauktą pasiūlymą juokiasi G.Pintulis.
Pasirodo, už tai, kad pateko į „Dviratį“, Gytis taip pat turėtų dėkoti T.Vidmantui. Kai šis kartą svečiavosi pas H.Mackevičių, vyrai aptarinėjo tuometį E.Dragūno skandalą, o Tadas kaipmat prisiminė savo filme vaidinusį Gytį – pasakė, kad šis labai primena Egidijų.
Visgi pradžią G.Pintulis prisimena kaip sukėlusią nemažai streso – atvykti filmuotis H.Mackevičius pakvietė jau po poros dienų. Gytis iškart ėmė ir sutiko nerti į iki tol naują jam žanrą.
„Padedu ragelį ir suprantu, kad visiškai nežinau, kaip reikės. Juk aš nei kada buvau bandęs jį parodijuoti, nei labai akylai stebėdavau. Aišku, tada iškart puoliau žiūrėti, kaip jis šneka, kaip elgiasi“, – apie kūrybinį procesą pasakoja Gytis.
Panašumas yra viena, bet ar sunku į E.Dragūną būti ne tik panašiam, bet dar ir sugebėti jį parodijuoti?
„Jis turi ryškius skiriamuosius bruožus, kalbėjimo manierą, bet veikti yra ką, – paklaustas neslepia G.Pintulis. – Kažkiek kalbą koreguoji, balso tembrą randi. Aišku, padeda ir panašus veidas.“
Anot pašnekovo, jis į atlikėją panašus ne tik išvaizda, bet netgi ir charakteriu. Gytis, kaip ir jo parodijuojamas asmuo, kartais būna gana impulsyvus.
„Kaip ir jis, esu karšto charakterio, galiu užsiliepsnoti, greitai užpykti, nors pykčio ir nelaikau, – 15min atskleidžia G.Pintulis. – Bet šiaip aš jo nesmerkiu, jis žmogus gerietis atrodo, o tai, kad taip puola į akis, gal labiau savigyna.“
Todėl G.Pintulis tikisi, kad jei E.Dragūnas matė šią parodiją, ji jį pralinksmino – pabrėžia, kad parodijuodamas tikrai nesiekia įžeisti. Ir nors nepriskiria savęs prie grupės „Sel“ gerbėjų, kai kurias jos dainas Gytis mėgsta, o pradėjęs parodijuoti kartą netgi nuėjo į koncertą.
„Norėjau pasižiūrėti, kaip jis ten elgiasi. O šou jis moka padaryti, savo markę laiko ir išgirdęs kai kuriuos jo kūrinius radijo stoties tikrai neperjungiu, net pasuku decibelus į viršų“, – juokiasi Gytis, kuriam minėta parodija kol kas pirmoji ir vienintelė, bet labai smagi.
Lengvais vaidmenimis neapsiriboja
Dabar G.Pintulis savo vaidybos įgūdžius jau yra išmėginęs ir teatre, ir kine, ir televizijoje. Nė nebando slėpti, kad labiausiai patinka didieji ekranai – sako, ten visai kitoks lygis, kruopštesnis procesas negu serialuose, nors pastarųjų tikrai nenurašo.
„Juk vaidyba tiek čia, tiek ten – tas pats jaudulys, gilinimasis į medžiagą, įgyta praktika, kas vis tiek veža. Serialai irgi fainas dalykas, nes vieną dieną nufilmavai vienas scenas, kitą jau mokaisi kitas, tavo personažas greitai gyvena. Į visas sritis stengiuosi žiūrėti skirtingai, bet tuose skirtumuose ieškau pliusų, o ne blogų dalykų“, – sako pozityviai į viską žvelgiantis Gytis.
Nesu iš tų aktorių, kurie sako, kad visi vaidmenys įdomūs
Jis norėtų sugrįžti ir į teatrą, tačiau priduria, kad kine vis dėlto įdomiau – jei nepatinka personažas, nereikia jo vaidinti vėl ir vėl.
„Teatro esu pasiilgęs, ten repetavimui skiriama dar daugiau laiko, įtampa dar stipresnė, nes išeini į sceną ir viskas – nebegali taisyti, jei nepavyko. Bet aš nesu iš tų aktorių, kurie sako, kad visi vaidmenys įdomūs – būna, nepatinka medžiaga, nejauti kaifo, tai nori nenori imi pavargti nuo kartojimo keliasdešimtą kartą. O kine nufilmavai scenas ir viskas, lauki kito vaidmens. Be to, jis turi išliekamąją vertę – gali vėl pasižiūrėti, atsiminti“, – aiškina G.Pintulis.
Nors kine teko kurti daugiausia humoristinio pobūdžio vaidmenis, Gytis patikina esantis įvairių atlikėjas – ne kartą teko įkūnyti ir dramatišką personažą, pavyzdžiui, disidentą seriale „Laisvės kaina. Disidentai“. Lengvais vaidmenimis jis tikina neapsiribojantis, o ir paklaustas apie svajonių vaidmenį kiek nustebina.
„Norėčiau suvaidinti nepagydoma liga sergantį ar psichinę negalią turintį žmogų. Būtų smagu nusifilmuoti ir kariniame veiksmo filme, pabūti herojumi, būrio vadu“, – mintimis dalijasi Gytis.
Šiuo metu G.Pintulis akcentuoja esantis atviras pasiūlymams – mielai grįžtų į teatrą, mielai kurtų naują vaidmenį kine ar televizijoje.
„Kuo daugiau, tuo geriau, – nesikuklina Gytis. – Filmuodamasis kaifuoju, o ir apie teatrą pamąstau, tik svarbu, kad būčiau kažkam reikalingas.“
Nors gyvena ir dirba Šiauliuose, G.Pintulis patikina viską puikiai gebantis suderinti. Ugniagesys gelbėtojas jis tik kas ketvirtą parą, o likusias mielai ir toliau bus aktorius.
