Kalbėdamas su 15min aktorius ne tik leido pažvelgti į patį pomėgio gimimą, bet ir papasakojo, iš kur kyla idėjos – pasirodo, jų semiasi iš asmeninių išgyvenimų, aplinkos ir net sapnų.
Nepatiko lietuviškų kino filmų plakatai – nusprendė sukurti savo
Grafinis dizainas į Deivido Breivės gyvenimą atėjo prieš septynerius metus. Žvelgdamas į daugelį filmų plakatų, jis mąstė, kad ne visi tinkamai atspindi realų filmo vaizdą. Tad nusprendė pats prie to prisidėti ir plakatus pagyvinti.
„Dažnai kritikuodavau lietuviškų filmų plakatus. Ne visi, bet daugelis jų man atrodė neišbaigtai. Tada pradėjau galvoti – o jei aš pabandyčiau užsiimti plakatų gamyba?
Todėl iš pradžių kūriau fiktyvių filmų, kuriuos įsivaizduodavau ir galbūt svajodavau suvaidinti, plakatus. Viskas po truputį vystėsi su „Photoshop“, o vėliau kilo mintis padaryti ką nors savo“, – pasakoja aktorius.
Kodėl būtent grafinis dizainas? Deividas sako esantis didelis vizualizacijos mėgėjas, o fotografinė atmintis padeda puikiai prisiminti įvairius vaizdinius. Tada aktorius ir pagalvojo – kodėl gi ne, jei tai būtų gera niša asmeniniam tobulėjimui?
„Pradėjau remtis į savo vaizdinius sapnus, bandžiau juos pakartoti grafiniame dizaine. Taip pat savo darbuose išreiškiau asmeninius išgyvenimus, tam tikrus laikotarpius gyvenime. Visa tai darbuose ir atsispindi“, – atskleidžia D.Breivė.
Ir nors rinkdamasis specialybę apie grafinio dizaino studijas jis nesvarstė, tačiau vis tiek nenutolo nuo meno – tapo aktoriumi. Dėl šio sprendimo visai nesigailintis Deividas sako nuo pat mažumės norėjęs pasirodyti auditorijai, tad ši sritis jam atrodė tinkamiausia.
O negana to, kad ne vienerius metus savo gebėjimus lavina grafiniame dizaine, prieš trejus metus jis pradėjo dar ir tapyti. D.Breivė pastebi, kad šioje dailės šakoje klaidos nėra atleistinos – jei padarai bent minimalią, pataisyti nėra taip lengva.
„Tapyba visai kitoks procesas, kurį labai myliu. Ji yra visiškai rankų darbo reikalas. Man tai puiki terapija ir meditacija, kurią pasitelkęs galiu išreikšti savo suvokimą ir požiūrį į tą aplinką, kurioje esu. Tai –atsipalaidavimas ir kūryba“, – apie tapybą kalba aktorius.
Idėjų semiasi iš sapnų, o praktikos – iš „Photoshop“
Tapyboje, kaip ir grafiniame dizaine, menininkas taip pat pasitelkia vaizdingus sapnus. Nors Deividas nebando visiškai atkartoti to, ką sapnavo, tačiau dažnai stengiasi savo darbuose perteikti emocijas, nuotaikas, spalvas ar neįprastus objektus.
„Mes sapnus vis tiek prisimename gana klaidingai ir kiekvieną dieną jie blėsta. Kaip koks prisiminimas – gerėja su kiekvienu pasakymu, vis įgaudamas nostalgijos pojūtį. Tai sapnus naudoju labiau kaip atspirties tašką, nes aš juos atsimenu“, – tvirtina jis.
Anksčiau aktorius praktikuodavo sąmoningą sapnavimą, kai bandydavo suvokti, ką sapnuoja. Visgi laikui bėgant šią veiklą nutraukė, o dėl praktikos nebuvimo įgūdis priblėso. Deividas įsitikinęs, kad už minėtą dovaną turėtų būti dėkingas tėvų genams – jei ne jie, analizuoti sapnų jis nebūtų galėjęs. O kaip apskritai vyksta šių sapnų analizė?
„Sąmoningas sapnavimas yra tam tikra būsena, kai sapnuojantis žmogus supranta, kad turi pilną sąmonės galią valdyti savo sapną. Iš esmės galimybės yra neribotos, sapne įmanoma viskas. Gali tapti savo pasąmonės pasaulio dievu.
Tokie sapnai būna labai ryškūs ir leidžia atsiminti tam tikrus niuansus, kurie atsikartoja. Man atrodo, kad tai žmogaus psichologija, nes sapnuose apie save gali pamatyti tokių dalykų, kuriuos sunku įvardyti“, – paaiškina aktorius.
D.Breivė truputį leido žvilgtelėti ir į šių sapnų vidų. Būtent jie nugulė ant jo grafinio dizaino ir tapybos darbų. Pavyzdžiui, viename iš sapnų jis buvo dykumoje, o jo rankoje – prožektorius, iš kurio nusidriekęs ilgas šviesos spindulys.
„Ir iš to gimė vienas iš mano darbų „Sending the wish“. Šiame vizuale irgi vaizduojama dykuma, tik dar atsirado didelės iš smėlio išlindusios rankos, o žmogus su prožektoriumi liko labai mažas ir eina tarp tų rankų, kaip per kokią arką“, – apie savo kūrinį pasakoja aktorius.
Daugiau D.Breivės grafinio dizaino ir tapybos darbų – galerijoje:
Galbūt kai kam galėtų pasirodyti, kad šie vaizdiniai primena ispanų dailininko Salvadoro Dali darbus. Net ir pats D.Breivė sako, kad dalis piešinių yra įkvėpti spalvinių detalių, kolorito būtent iš šio menininko darbų.
„Man labai patinka siurrealizmas, tad kai kuriuos savo darbus darau gana surrealiai. Bet ne visus“, – priduria jis.
Labiausiai Deividas didžiuojasi savo dviem darbais – tapybos paveikslu „Klausimai“ ir grafinio dizaino darbu „Imagine“.
„Šie darbai man asocijuojasi su tam tikrais gyvenimo etapais, kurie turėjo labai didelį lūžį, pakeitusį mane kaip žmogų. Jie pakeitė mano požiūrį į aplinką, pasirinkimus. Todėl tokie darbai man emociškai artimi, dėl to taip stipriai man jie ir įstrigo“, – atskleidžia jis.
Kiekvienas jo plakatas yra kuriamas pasitelkus kompiuterį, tačiau Deividas tikina, kad ir čia ranka atlieka daug darbo, tikrai ne mažiau nei tapyboje. O šių darbų priemone tampa „Photoshop“ programa, kurioje gausu įvairiausių efektų, galimybių bei funkcijų.
„Jei turėdavau kokių nors konkrečių klausimų dėl efekto išgavimo, bandydavau žiūrėti pamokas per „YouTube“. Tačiau jos man niekada iki galo taip ir nepritapo, nes įsijungė rutininis mokymasis.
Man toje programoje buvo geriau atrasti ką nors pačiam. Aišku, gal nedarau greičiausiu variantu, kokiu būtų galima padaryti, bet tas atrastas mano būdas man patinka“, – sako jis.
Be abejo, kartais nepavyksta padaryti ir taip, kaip norisi. Deivido kompiuteryje yra ne vienas darbas, kuris iki šiol neišvydo arba apskritai neišvys dienos šviesos. Jis jų nelaiko pavykusiais, tad dalis nugulė tiesiog kaip demonstracinės versijos.
„Bet dabar, su laiku, kai jau esu labiau įgudęs fotošope, kažkokių nesėkmių ar neišpildymo pasitaiko rečiau. Šiandien jau turiu daugiau praktikos.
Žinoma, gal būtų visai įdomu nueiti į kokius nors kursus, tačiau anksčiau nebuvau apie tai pagalvojęs, nebuvo tokio poreikio. O ir dabar nepasakyčiau, kad man reikia mentoriaus, mokytojo. Tiesiog mėgaujuosi procesu, kai pats viską išmokstu “, – patikina jis.
Sulaukęs palaikymo darbus pradėjo pardavinėti
Karantino metu D.Breivės darbai atnešė ir finansinės naudos – pastebėję vaikino gabumus, žmonės pradėjo užsisakinėti grafinio dizaino spausdintus plakatus, tapybos piešinius. Deividas džiaugiasi, kad socialiniuose tinkluose pasidalijęs savo kūryba, jis sulaukė didelio aplinkinių susidomėjimo.
„Pavyko parduoti kelis tapybos darbus, šiuo klausimu neseniai įvyko toks tarsi lūžis. Man buvo labai netikėta, nes prieš tai nebuvau tikras, kad tapybą apskritai pavyks parduoti. Bet čia padėjo ir visagalis feisbukas – ten kiekvieną kartą įkeliu savo darbą, tad gal kažkas pamatė, kad tai mano užsiėmimas, ir kreipėsi“, – svarsto jis.
Kiekvieno meninio darbo kaina labai priklauso nuo jo išmatavimų ir kitų niuansų. Deividas sako, kad jis gali prigaminti daug grafinio dizaino kopijų, o tuo metu tapyba yra vienetinė, tad jos kaina – automatiškai aukštesnė. Visgi norinčių pirkti tikrai yra, maždaug per pusmetį jis pardavė apie 20 darbų.
„Dabar tai dar tik pirmi žingsniai, nes seniau nei buvau ką nors pardavęs, nei tikėjausi parduoti. Savo darbais tik dalijuosi, bet vis atsirasdavo žmonių, kuriems patiko, jie norėjo pasipuošti savo namus, aplinką. Tas labai džiugina – juk menas ir yra skirtas publikai, žmonėms“, – šypteli D.Breivė.
Jo darbais žavisi ne tik potencialūs pirkėjai, bet ir bičiuliai – visi jie vaikino veiklą palaikė nuo pat pirmų patepimų. Kai kuriuos savo darbus Deividas yra padovanojęs ir draugams. Jis džiaugiasi, kad iš visos širdies sukurtas menas puošia ne vienus namus.
„Atrodo tik paveikslėlis ant drobės, bet kitiems jis įgauna grožio galią. Tikrai sulaukiu daug palaikymo, todėl ir dėkoju už tai“, – nuoširdžiai sako D.Breivė.
Jis dėkingas ir tapybai bei grafiniam dizainui, nes šie pomėgiai padėjo bent iš dalies užpildyti tuštumą, kurią paliko per karantiną neveikiantis teatras. Nors aktorius dalyvavo keliuose spektakliuose nuotoliniu būdu, tačiau tai neatpirko vaidybos prieš gyvą publiką jausmo. Visgi dabar teks galvoti, kaip suderinti teatrą ir dailę.
„Jau esu grįžęs į teatrą, vyksta repeticijos, statome naują spektaklį, tai darbai labiau įtraukia, mažiau sėdėjimo namie. Kaip tik buvau Kaune, nors čia ir negyvenu, taigi atsirado toks bendras judėjimas. Nėra taip lengva viską suderinti, nes turiu ir pavalgyti, ir vaidinti, ir kitus darbus daryti“, – pasakoja aktorius.
Kada vėl ketina prisėsti prie kompiuterio ar į rankas paimti teptuką, Deividas kol kas nežino. Jis save laiko impulsyviu žmogumi, nesilaikančiu jokios rutinos ar konkretaus grafiko, pagal kurį turėtų pradėti vieną ar kitą darbą.
„Viskas atsiranda natūraliai, kai man užplaukia, gaunu kokį nors impulsą ar prisimenu, ką galbūt mačiau, susapnavau. Labai smagu rasti progą įgyvendinti savo viziją.
Tačiau būna ir taip, kad gavęs impulsą nieko negaliu daryti, nes tuo metu esu kituose darbuose. Tas labai erzina, bet bandau mintyse išlaikyti idėją ir laukiu momento, kada atrasiu tam laiko, – sako aktorius.
D.Breivės planuose ir paroda – pašnekovas po truputį kaupia biudžetą bei laukia, kada galės visus savo darbus pademonstruoti ir kitiems. Anksčiau savo darbais dalijosi feisbuke sukurtoje grupėje „Neatšaukti atidarymai“, tačiau netrukus, sulaukęs didžiulio palaikymo, suprato, kad juos norėtų parodyti ir platesnei publikai, leisti apžiūrėti gyvai.
„Paroda reikalinga. Aš jos noriu. Manau, kad kai kuriems žmonėms irgi bus smagu tuos darbus pamatyti iš arti, gal net vietoje užsisakyti. Vis tiek menas yra menas, jis be publikos tampa bevertis, net nežinau, ar tai tada dar galima pavadinti menu“, – svarsto D.Breivė.
-
Žvaigždžių portretais garsėjantis M.Dovidaitis: „Gaunu pastebėjimų, kad neatrodau kaip dailininkas“
-
Įspūdingais paveikslais aplinkinius stebinantis Rimas Bružas: „Tai – mano meditacija“
-
Kortas sumaišęs karantinas: Tadas Gryn – apie gyvenimą už kadro, pakitusią kasdienybę ir naujus planus
-
Prisimintas hobis Augustei netikėtai atnešė ir uždarbį: „Negaliu dainuoti – pradėjau tapyti“
