Jonas mylimajai pasipiršo dar 2017-aisiais, tačiau vestuvių kelti neskubėjo dėl vienos esminės priežasties: „Sutarėme bent kurį laiką kartu pagyventi nesusituokus ir pasižiūrėti, ar nesuėsime vienas kito.“
Ir nesuėdė – per tuos porą metų didesnių kivirčų patirti neteko. Ir nors mažesnių nesutarimų būta, pasak Jono, tai visiškai natūralu.
„Matyt, būtų nelabai sveika, jeigu kartu gyvenanti pora nepasipyktų“, – pastebėjo J.Gricius.
Teks priprasti nešioti žiedą
Aktoriaus teigimu, vestuves pavyko suorganizuoti per kelias dienas. Tiesa, kadangi Anke yra vokietė, kiek ilgiau užtruko dokumentų tvarkymas.
„Tai ir buvo vienintelis stabdis, nors nesuprantu, kodėl – juk ir Lietuva, ir Vokietija yra ES šalys. Bet paprasčiau tanką nusipirkti negu apsiženyti už vokietės“, – prisiminęs juokėsi Jonas.
Vestuvių akimirkos – galerijoje:
O santuokai didelę prasmę teikia tiek jis, tiek Anke – norisi gyventi ne susimetus, bet įtvirtinus savo santykius.
„Aš gal ir senamadiškas, bet jei jauti, kad su tuo žmogumi nori praleisti visą gyvenimą, tai kodėl gi ne?“, – 15min sakė J.Gricius.
Nesibaimina jis ir vedybinio gyvenimo. Vyras įsitikinęs, kad po šventės jo ir Anke santykiuose niekas nepasikeis, o be oficialiai įformintos santuokos vienintelis pokytis bus ant piršto užmautas žiedas – prieš tai papuošalų ant pirštų Jonas nebuvo linkęs nešioti.
Pernelyg ramių vestuvių nenorėjo
Ar poros vestuvėse buvo tradicijų? Išgirdęs šį klausimą Jonas prisipažino pats gerai nežinantis, kokios tos tradicijos. Ir nors pridūrė laikęsis nuostatos, kad jaunikiui iki ceremonijos nuotakos suknelės pamatyti nevalia, svarbiausia buvo ne vadovautis papročiais, o tiesiog susituokti ir gerai atšvęsti.
Po ceremonijos šventė persikels į Senamiestyje neseniai atsidariusį barą, vėliau – į restoraną. Jaunieji išsinuomojo pastarojo antrą aukštą, o kadangi Jono draugas turi renginių organizavimo įmonę ir parūpino aparatūrą bei didžėjų, vakarėlis išeis beveik už dyką.
„Žinant visus draugus, kompaniją, kuri ten dalyvaus, labai abejoju, ar vestuvės bus ramios, – nusijuokė J.Gricius, pridūręs, kad šventėje dalyvavo beveik pusšimtis svečių. – Bet ir smagiau, nes ramiai atšventi, o paskui neprisimeni.“
Pirmasis kostiumas, ypatingi žiedai ir netradicinis sprendimas dėl pavardžių
Kalbėdamas apie vestuvinį įvaizdį, J.Gricius prisipažino, kad pirmą kartą gyvenime vilkės kostiumą. Tiesa, nors balti marškiniai, liemenė ir švarkas buvo tradicinis pasirinkimas vedyboms, Jonas panoro lietuviškos detalės, todėl batus išsirinko inkariukus.
„Negaliu būti iki pat galo oficialus, norisi kažkokio pankroko truputį įnešti“, – paaiškindamas šį sprendimą nusišypsojo Jonas.
Jaunųjų vestuviniai žiedai pirkti senamiestyje įsikūrusioje menininko galerijoje, ten pat Jonas įsigijo ir sužadėtuvių žiedą. Ant Anke piršto suspindo baltas, ant Jono – juodas papuošalas. Abu pagaminti iš titnago, tačiau viduje slepia po ploną auksinę detalę. Ir ne šiaip sau – tai prasmę turintis simbolis.
„Titnagas kietas, bet ne išorė svarbiausia, o tai, kas yra viduje“, – ją atskleidė J.Gricius.
Užėjus į parduotuvę šie žiedai abiem krito į akis, nors juose glūdinčios reikšmės iš pradžių nežinojo, ją tik vėliau paaiškino pardavėja.
„Reiškia, jausmas nuvedė teisingai“, – pasidžiaugė Jonas.
Pasiteiravus, ar iš vestuvių svečių pageidavo kokių nors konkrečių dovanų, J.Gricius atskleidė, kad paprašė pinigų vokeliuose. Anot Jono, tai praktiškiausias dalykas, kadangi vėliau jaunieji galės patys išsirinkti sau dovanas, gautą sumą galbūt investuos ir į medaus mėnesį.
„Padovanos kokį tosterį ar baisų servizą, tai ką aš su jais veiksiu? O pinigai niekada nepakenks“, – patikino J.Gricius.
O spręsdama pavardės klausimą pora nusprendė pasielgti išties originaliai. Prisijungusi vyro pavardę Anke ne tik pasiliko savo ir tapo Anke Lechner-Griciene, bet žmonos pavardę pasiėmė ir Jonas – nuo šiol yra Jonas Gricius-Lechner.
„Su Lechner pavarde likusi tik Anke ir jos mama, todėl taip sugalvojome, kad pratęstume giminės vardą. Aš manau, kad tai yra sąžiningas sprendimas, ne į vienus vartus“, – tokį pasirinkimą paaiškino J.Gricius.
Atstumas – ne kliūtis
J.Gricius pasakojo, kad po vestuvių jis ir toliau dėl darbų iš Vokietijos, kur gyvena su Anke, grįžinės į Lietuvą, ypač, kai yra tam tinkamos sąlygos – ir nebrangūs lėktuvų bilietai, ir dažni skrydžiai.
Visiškai persikelti į Vokietiją Jonas nesvarsto, nes be Vilniaus negali, tad bent kartą per mėnesį norisi grįžti į gimtinę. Užtat Anke visai norėtų gyventi Vilniuje. Vis dėlto to padaryti kol kas nepavyks, nes Vokietijoje turi puikų darbą.
Tačiau atstumas, anot Jono, santykiams niekada pernelyg netrukdė. Tuo labiau, kad tapę pora atskirai gyveno mažiau nei metus – po devynių mėnesių Jonas jau persikėlė pas mylimąją.
„O kartą per mėnesį porą savaičių pabūti atskirai visai sveika“, – šyptelėjo J.Gricius.
Gyvenimas – improvizacija
Atšventę vestuves Jonas ir Anke vėl grįš į jiems įprastą ritmą ir kibs į darbus. Būtent todėl kuriam laikui teks nukelti ir medaus mėnesį – jo planuoja išvažiuoti tik pavasarį, po to, kai įteisins bažnytinę santuoką Vokietijoje. Dėl to J.Gricius sako pernelyg nesisielojantis: „Ilgas lauktas ir užsitarnautas medaus mėnuo bus įdomesnis.“
Vis dėlto apie galimą kelionės kryptį pora jau svarsto – Jonas mylimajai nori parodyti Gruziją, kurioje pats jau lankėsi tris kartus. Šį kraštą vyras dievina, sako, galėtų ten vykti ir kas savaitę.
„Pasyvus medaus mėnesis būtų labai nuobodu, nes gulėti gali bet kur – nuvažiavai į Nidą ir gulėk sau. O aš mėgstu važiuoti, daryti, žiūrėti, vaikščioti. Abudu esame tokio aktyvesnio keliavimo mėgėjai“, – tuo, kad sutampa jo ir Anke požiūris į keliones, pasidžiaugė J.Gricius.
Medaus mėnesis – beveik už metų, o kada gi vaikai? Prakalbęs šia tema Jonas kiek pakeitė balso toną.
„Anke jau kartą persileido. Tai toks liūdnesnis mūsų istorijos momentas, – neslėpė J.Gricius. – Bet sakau, kad geriau, jog tai atsitiko prieš tai, negu kad gimė koks nelabai sveikas.“
Specialiai vaikų mylimieji kol kas neplanuoja – kaip sakė Jonas, jų gyvenime daug improvizacijos. Vis dėlto aktorius džiaugtųsi, jei šeimą papildytų vaikai – jų norėtų dviejų.
Jau galvoja apie antras vestuves
Nepaisant to, kad turi susikūrę jaukų lizdelį Vokietijoje, įteisinti santuoką pora nusprendė Lietuvoje. Vis dėlto rimtai svarsto 2020-ųjų pavasarį iškelti antrąsias vestuves Vokietijoje – susituokti bažnyčioje.
„Lietuvoje bažnyčioje jau buvau kartą vedęs, tai antrąkart kaip ir nelabai galiu. O Vokietijoje, kadangi jie protestantai, bažnyčioje galiu tuoktis kad ir 52 kartus, – nusijuokdamas paaiškino J.Gricius. – Bažnytinė santuoka man svarbu, nes esu linkęs ne tik ant popieriaus susirašyti, bet ir gauti kažką dvasingesnio.“
Nors Jono minėta priežastis pagrindinė, antrųjų vestuvių norisi dar ir dėl to, kad būtų galima surengti šventę draugams iš Vokietijos, mat į Lietuvą dėl darbo įsipareigojimų šįsyk tokių galėjo atvykti tik keletas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Aktorius Jonas Gricius įsimylėjo vokietę Anke: „Pamačiau ją, ir kažkas atsitiko“