Urna su aktoriaus pelenais iš Vilniaus laidojimo namų išnešta penktadienį, sausio 3 dieną, 12 valandą.
Remigijus Sabulis buvo palaidotas Antakalnio kapinių menininkų kalnelyje.
Palydėti aktoriaus į amžiną kelionę susirinko būrys jo artimųjų, kolegų, draugų ir gerbėjų.
Tarp jų – ir aktorius Rimantas Bagdzevičius. 15min jis teigė paskutinį kartą Remigijų matęs prieš Kalėdas. Vyrai tarėsi vėl susitikti, tačiau tas susitikimas taip ir neįvyko.
„Susitikome viename prekybos centre. Jis man parodė, kur nusipirkti elektros lemputę šaldytuvui. Tada susitarėme susitikti po Naujų...“, – prisiminęs paskutinį jų pokalbį apgailestavo R.Bagdzevičius.
Paprašytas pasakyti, kokia pirma mintis šauna į galvą prisimenant Remigijų, Rimantas teigė, kad jis jam įstrigo kaip džentelmenas.
Palydėti R.Sabulio į amžiną kelionę atvyko ir aktorius Jurgis Damaševičius. Jiedu buvo kolegos – 15min Jurgis pasakojo kartu su velioniu vaidinęs seriale „Atžalos“.
„Remigijus mano sceninis tėvas – „Atžalose“ vaidino mano tėvą. Jis tada mane labai mokė, kaip vaidinti, nes buvau dar labai jaunas aktorius“, – į praeitį nusikėlė J.Damaševičius. Todėl R.Sabulį Jurgis patikino prisimenantis kaip gerą patarėją, kolegą.
Tiesa, jų keliai susikirto ir vėliau, po serialo – abu dirbo įgarsinant animacinius filmus.
„Bet ir šiaip, tai yra viena iškiliausių aktorinių asmenybių Lietuvoje, kaip gali jo neatsiminti“, – pridūrė Jurgis.
15min paklaustas, koks R.Sabulio paveikslas jam iškyla atminty, J.Damaševičius teigė, kad jis buvo kitoks nei dabartinės kartos aktoriai, daug ko jį išmokęs.
„Ta aktorių karta yra tikri vyrai – didingi, stiprūs. Tai Remis buvo vienas iš tų stiprių, didelių, vyriškų vyrų, tikrų herojų scenoje. Įsivaizduokite, jaunam aktoriui, nes man tada buvo 25 metai, buvau tik akademiją baigęs, šalia tokio žmogaus kiek pasisemti tokios stiprybės... Man buvo didelis įspūdis tokį žmogų pažinti“, – iškeliavusį aktorių prisiminė Jurgis.
Atsisveikinimo su R.Sabuliu nepraleido ir aktorius, režisierius Sigitas Račkys. Jam atminty yra įstrigusi ne viena ryški pažinties su šį pasaulį palikusia kino ir teatro žvaigžde detalė.
„Įdomiausias prisiminimas, kaip mes Tarptautinę teatro dieną žaidėme krepšinį su Kaunu ir aš Sabulį gyniau. Jis buvo labai stiprus krepšininkas, kaip ir jo tėvas, gerai žaidė krepšinį, bet aš taip apgyniau jį, nemokėdamas žaisti, kad jis net susijaudino, o kauniečiai mums pralošė. Paulauskas juos treniravo, jis sakė – negi negalite tokių šmirgelių aplošti? Per balių, atsimenu, jis vos neverkė, kad pralošė, nes tai buvo svarbu, juk halė pilna žmonių“, – prisiminęs juokėsi S.Račkys.
Be abejo, Sigitas smagių, nuoširdžių prisiminimų apie Remigijų turi ir daugiau – jiems kartu yra tekę ir linksmintis, ir dirbti.
Tiek Sigitas, tiek Remigijus gyveno Antakalnyje, todėl dažnai susitikdavo kad ir prie parduotuvės, pasikalbėdavo. Todėl kalbėdamas su 15min Sigitas neslėpė, kad jį sukrėtė ši netikėta netektis: „Labai gaila, kad taip anksti išėjo.“
S.Račkys su velioniu buvo pažįstamas seniai – tuo metu, kai aktorystės mokėsi paskutiniame kurse, Remigijus studijavo pirmame.
„Mes su tuo kursu labai daug bendravome, maloniai praleisdavome laiką. Dabar ir Vaidotas, ir jis išėjo, ir mūsų kursas po truputį griūna. Toks jau likimas“, – apmaudo neslėpė Sigitas.
Aktorė Doloresa Kazragytė laidotuvių metu pagerbdama anapilin iškeliavusio R.Sabulio atminimą atsiklaupė ant kelių.
„Nelaidokime taip niūriai ir tyliai Remigijaus Sabulio“, – sakė ji.
Prie velionio kapo Doloresa prisiminė laiką, kai Remigijus atėjo į teatrą, iškart palikęs gerą įspūdį savo nepaprastu draugiškumu, ir tris spektaklius, kuriuose jai teko vaidinti drauge su juo. Vienas iš jų buvo „Merė Popins“, jame jiedu įkūnijo vyrą ir žmoną.
„Jis buvo kažkoks princas, džentelmeniškas, be galo gražus“, – gerų žodžių iškeliavusiai asmenybei negailėjo D.Kazragytė.
Prisiminė Doloresa ir paskutinį susitikimą su Remigijumi. Tuomet jis buvo palikęs teatrą ir baigęs tris režisūros kursus.
„Jis sakė, kad nežino, ką daryti, nežino, iš kur gauti pinigų, niekas nepadeda, niekam nerūpi. Tada buvo toks laikas, kada režisieriai dar nemokėjo užmegzti kontaktų su užsieniečiais, su užsienio aktoriais. Jis buvo labai nusivylęs. Mes išgėrėme arbatos, nes tada dar nebuvo madinga gerti vyną“, – pasakojo, prisimindama atmintin įstrigusias detales, D.Kazragytė.
Doloresa pridūrė prieš kelias dienas peržiūrėjusi dokumentinį filmą apie Darių ir Girėną, kuriame nusifilmavo Remigijus. „Aš pagalvojau – šitas skrydis, kai jis vaidino su Eimuntu Nekrošiumi Darių ir Girėną, jo niekada nepaliko. Jis norėjo skristi, kažką padaryti. Ir galėjo padaryti, bet nemokėjo užsiiminėti bizniu, pažintimis“, – pastebėjo ji.
Laidotuvių akimirkos – galerijoje:
Dar ketvirtadienio popietę aktoriaus Remigijaus Sabulio draugai, artimieji ir jo meno gerbėjai rinkosi į atsisveikinimą su velioniu Vilniaus laidojimo namuose.
Čia atvyko jo artimieji, scenos draugai. Nešina balta rožė atėjo legendinė teatro aktorė Vaiva Mainelytė, aktorius ir muzikantas Olegas Ditkovskis ir kiti.
Atsisveikinimo akimirkos – galerijoje:
65-erių aktorius netikėtai mirė gruodžio 29-ąją. Jo dukra Laura Sabulytė 15min papasakojo, kad viskas nutiko labai greitai ir netikėtai.
Aktorius pasakė, kad skauda širdį, nors anksčiau problemų neturėjo. Dukra Laura savaitgalį nuvyko nupirkti širdies lašų. Vis dėlto atsigulęs į lovą nebepabudo. Viskas įvyko labai greitai, atvykusi greitoji pagalba jau nebegalėjo padėti.
„Nupirkome širdies lašų, jų išgėrė, atsigulė į lovą ir mirė. Tuo metu namuose buvo tik mama. Paskambino mums, tačiau jau niekas negalėjo padėti. Viskas įvyko beprotiškai greitai, atrodo tarsi sapne“, – sakė L.Sabulytė, ji pridūrė, kad iki šiol visai šeimai sunku susitaikyti su faktu.
Gydytojai mano, kad žinomam aktoriui susidarė širdies trombas, tai galėjo nulemti jo mirtį, tačiau skrodimą artimieji daryti atsisakė.
Remigijus Sabulis kolegų atsiminimuose: menininkas, daug davęs teatro ir kino kultūrai
Apie 66-uosius metus ėjusio R.Sabulio mirtį pirmadienio naktį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė jo kolega, aktorius Arūnas Sakalauskas.
„Linksmas žmogus, geras aktorius. Jis vaidino mano tėvą mano pirmame vaidmenyje Kauno dramos teatre, profesionaliame teatre, aš antrame kurse buvau“, – BNS sakė A.Sakalauskas.
„Kadangi man su klausa blogai ir mes su Jūrate Onaityte turėjom dainuot, jai irgi blogai, tai jis mums padėdavo – stovėdavo už nugarų ir dainuodavo už mus, parodydavo, kaip reikia“, – pridūrė aktorius.
„Atsidavęs iki galo“
Režisierius V.Masalskis kartu su R.Sabuliu ne tik kartu studijavo, tačiau kartu dirbo ir teatre, taip pat drauge filmavosi ne viename kino filme.
„Jis kaip aktorius man buvo labai įdomus, labai imlus, labai muzikalus visomis prasmėmis – ne instrumentų valdymo prasme, bet girdėjimu kito žmogaus. Labai greitai surasdavo kalbą su režisieriumi“, – pasakojo V.Masalskis.
„Jau ką, ką, bet Remis tikrai būdavo atsidavęs iki galo ir Kauno periodas turbūt brandžiausias jo periodas kaip didelio menininko“, – pridūrė režisierius.
V.Masalskis išskyrė kelis didžiausią įspūdį jam palikusius R.Sabulio vaidmenis – Čarlio „Raudonmedžio rojuje“, prelato Konstantino Olšausko „Devyniuose nuopolio ratuose“, taip pat Leo Algimanto Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas“
R.Sabulis gimė 1954 metų rugpjūčio 29 dieną Kaune. 1976 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, aktorinio meistriškumo studijas.
1976–1989 metais R.Sabulis buvo Kauno dramos teatro aktorius, o kine vaidina nuo 1979 metų.
1986 metais aktoriui suteiktas sovietinės Lietuvos nusipelniusio artisto vardas. Po dar šešerių metų jis baigė Aukštuosius kino režisūros kursus ir pradėjo režisuoti trumpametražius filmus.
2008 metais R.Sabulis pelnė „Sidabrinę gervę“ už antraplanį vyro vaidmenį filme „Nuodėmės užkalbėjimas“.
