Kalbėdamas apie personažą, aktorius jį įvardina kaip daugiabriaunę asmenybę.
„Pirmas įspūdis, kad tai paprastas gydytojas, kuris nepriklausomai nuo to, kokia valdžia ateina ar išeina iš Lietuvos, savotiškai visada yra reikalingas, nes tokiu metu gydytojo profesija yra pakankamai patogi ir saugi pozicija. Visiems reikia gydytojų – ar tai būtų vokiečiai, ar rusai, ar lietuviai. Bet iš tikrųjų po tuo gydytojo veidu, jis gali būti suvokiamas kaip partizaninio pasipriešinimo atstovas. Tačiau serialo eigoje paaiškėja ir trečiasis šio asmens veidas – jis tampa savotišku dvigubu agentu, šnipu“, - apie mįslingą personažą pasakoja T.Erbrėderis.
Visgi aktoriui iki galo perprasti šį vaidmenį nebuvo lengva. „Šis personažas yra labai įdomus ir net pasibaigus serialui išlieka tam tikros paslaptys, atsiranda dviprasmiškų pamąstymų, kad gal jis ir teigiamai elgiasi, gal jis išties nori Lietuvai gero, tik renkasi drastiškus sprendimus“, - sako T.Erbrėderis vis pabrėždamas, jog gydytojo Vlado personažas yra mįslė.
Pasak T.Erbrėderio, šis vaidmuo turėtų nešti ypatingą žinutę. „Pats Vladas vienoje serijoje sako, kad pasikliauti negali niekuo. Kartais savas asmuo gali turėti tokių kėslų, apie kuriuos tu net neįtari. Būtent tą istorinę akimirką vyko tokia sumaištis, kurioje išties nežinojai kuo galima pasikliauti, o kuo ne“, - atvirauja aktorius.
Prisimindamas filmavimo aikštelėje vykusį procesą, T.Erbrėderis labai džiaugiasi tiek kūrybine grupe, tiek režisieriaus Sauliaus Balandžio įdirbiu. „Saulius labai aiškiai ir tiksliai, labai intuityviai paaiškindavo situaciją, paaiškindavo, kokios yra aplinkybės, savotiškai viską sustatydavo į vietas, sukurdavo tą atmosferą, kuri persiduoda net iš ekrano“, - apie stiprų pagalbininką įsijaučiant į vaidmenį pasakojo aktorius.
„Kai tu vaidini tokią medžiagą, tu būni kaip laidininkas ir perleidi tuos istorinius įvykius per save, ir jie suvirpina tam tikrus nervus, kuomet tu supranti, kokia iš tikrųjų buvo sunki situacija, kartais be išeities, kartais iš anksto pasmerkta“,- apie išbandymus, patirtus filmuojantis, atvirauja T.Erbrėderis.
Aktorius yra atskleidęs, kad dar Lietuvos atgimimo metais norėjo rinktis karininko profesiją, todėl šis vaidmuo priminė praeities svajones.. „Man teko filmavimo aikštelėje ir ginklą paimti, į žmogų nukreipti, susišaudymuose dalyvauti. Tačiau kuo lietuvių partizanai skyrėsi nuo sovietų armijos, kad pas mus buvo dūšia, o tai yra stiprus ginklas. Tas šovinys, kuris išskrenda iš geležinio vamzdžio, užtaisytas širdies paraku, įgauna visai kitokią prasmę, kitokią galią. Vienas dalykas kovoti su ginklu, o kitas kovoti su širdimi“, - apie partizanų ryžtą ir pasiaukojimą dėl laisvės pasakoja T.Erbrėderis.
Aktorius mano, jog šiandien lietuviai apie laisvės reikšmę galvoja retai.
„Mes pamirštame kaip ateina ta mūsų laisvė. Bet man atrodo nereikia pamiršti, kad laisvė yra pakankamai trapus dalykas, ji vieną dieną yra, o gal kitą dieną jos nebus. Ir galbūt žiūrovas, žiūrėdamas „Laisvės kaina. Partizanai“, taip pat susimąstys, kokia buvo tuo metu ta laisvės kaina, ir kiek ji dabar gali kainuoti. Būtų smagu, kad žiūrovas pagalvotų, ar brangi ta laisvė, ar kovočiau dėl Lietuvos, ar eičiau už tą pasipriešinimą, ar šiandien būtų pas mus tokios drąsos viduje?“, - sako T.Erbrėderis
Prodiuserių kompanijos „Videometra“ sukurtas daugiaserijinis filmas primins apie praėjusio amžiaus viduryje vykusias tris okupacijas ir masinius trėmimus, holokaustą, terorą, bandymą fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Kartu – ir apie šioje tamsybėje sužydusias gėles: žmones, kurie, nebijodami mirties, vieną ranką ištiesė žydams, o į kitą paėmė ginklą, kad apgintų Lietuvos laisvę.
Filme „Laisvės kaina. Partizanai“ laukia ne tik žiūrovų jau pamėgtų Marcelės Kubiliūtės (akt. Toma Vaškevičiūtė), Prano Kuktos (akt. Marius Repšys), bet ir naujų herojų nuotykiai ir žygdarbiai. Istorinis vaidybinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“, režisuojamas Sauliaus Balandžio, rodomas sekmadieniais, 21.00 val. per LRT.
