Nors A.Vasiljevo senovinės aprangos kolekcijoje sportinių drabužių – vos vienas kitas, vis dėlto į jo naująją parodą pateks ir keli šiųmetei Olimpiadai, Lietuvos sportininkų delegacijai, sukurtos aprangos egzemplioriai.
„Nes jie puikiai atitinka mano naujosios parodos „Gamta madoje“ koncepciją“, – sakė Lietuvos nacionaliniame muziejuje jau devynerius metus parodas rengiantis mados istorikas.
Kada atsirado pirmoji sportinė apranga?
Būtų natūralu galvoti, kad sportinė apranga buvo sukurta sulig sporto atsiradimu, tiesa? Vis dėlto nors Senovės Graikijoje olimpinės žaidynės išpopuliarėjo dar VI-V amžiuje prieš Kristų, tačiau tokia sportinė apranga, kokią ją suprantame dabar, atsirado tik XIX amžiuje.
-
Dailininkas Rimas Valeikis sukritikavo olimpiečių aprangą: „Tokią pirktum nebent per išpardavimą“
-
Lengvaatletė Airinė Palšytė įvertino naują olimpiečių aprangą: „Viliuosi, kad bent rezultatais žibėsime“
-
„Triusikėlių ir bliuzelių“ kūrėju pavadinto Aleksandro Pogrebnojaus iššūkis: kurs savo olimpiečių aprangos versiją
Įdomu tai, jog olimpinių žaidynių taisyklėms dar tik besiformuojant, sportininkai pasirodydavo publikai visiškai nuogi. Tokio sprendimo prieita dėl vieno incidento, kuomet, persirengusi vyriškais drabužiais, žaidynėse dalyvavo moteris ir ji net tapo rungties nugalėtoja! Nors ištekėjusioms moterims buvo draudžiama ne tik dalyvauti žaidynėse – nebuvo leidžiama jų net stebėti. Po to įvykio kurį laiką su nesąžininga konkurencija kovota labai paprastu būdu – sportininkai tiesiog rungdavosi be drabužių.
Mano nuomone, sportiniam kostiumui ir jo mados radimuisi vienas svarbiausių įvykių buvo 1936 m. Berlyne vykusi Olimpiada. Nors tada šalyje jau viešpatavo Hitleris, į Vokietiją suvažiavo atstovai iš daugybės pasaulio valstybių. Ir visi jie jau vilkėjo sportinę aprangą, kurios koncepcija yra itin artima dabartiniams sporto drabužiams: marškinėliai, polo marškinėliai, šortai.., – šie drabužių tipai egzistuoja iki dabar.
Jei lygintume pirmąsias sporto aprangas su dabartinėmis – kas pasikeitė?
Keitėsi viskas, kas susiję su progresu ir naujausiais išradimais: audinių sudėtis, taip pat drabužių apdirbimas, dekoras. Pavyzdžiui, kiek žinau, dabartinėje Lietuvos komandos aprangoje siūlės apdorojamos lazeriu. Jei anksčiau sportinėje aprangoje buvo naudojama daug medvilnės, lino, tai vėliau ją keitė acetatas, poliesteris ir kiti audiniai. Puošyboje imta naudoti kompiuterinė bei foto grafika.
Jei rūpintis pirmąja sportine apranga buvo gana sudėtinga, tai dabar mes galime tiesiog įmesti ją į skalbyklę, o ištraukta ji greitai išdžius, nepraras formos, nesiglamžys. Tai – XXI a. pasiekimas.
O štai drabužių formose, kirpimuose, estetinėse proporcijose atpažįstami pirmieji sporto drabužiai ir tam yra labai paprastas paaiškinimas. Mes dėvime kelnes dėl to, kad turime dvi kojas. Antra priežastis – sportuodami mes norime vilkėti tokią aprangą, kuri yra patogi, nevaržo judesių.
Kas sporto drabužiams svarbiau: patogumas ar estetika?
Žinoma kad patogumas, nes ką galime pasiūlyti sportininkams iš aukštakulnių ar platformų asortimento? Dabar mada yra labai „vargana“: skylės, apspurę siūlai, patrinti audiniai... Bet aš tikrai negaliu įsivaizduoti olimpinės aprangos, kurią dekoruotų skylės, – negaliu nors tu ką. Nenorėčiau, kad mūsų sportininkai Olimpiadoje atrodytų kaip varguoliai.
Apskritai ne tiek mada veikia sportą kiek sportas – madą. Pavyzdžiui, būtent iš sporto į kasdienę aprangą perėjo sportbačiai, įvairių sportinių kelnių variacijos, gobtuvai, stambūs plastmasiniai užtrauktukai...
Beje, mados istorijoje būta ne vieno atvejo, kuomet garsus dizaineris mėgino kurti sporto drabužius, tačiau dažniausiai tai baigdavosi visiška nesėkme. Nes jie per daug galvojo apie madą ir per mažai – apie sportą ir jam privalomą patogumą. Nes sportuojant drabužis negali trukdyti, niekas negali kaboti, karoti, suktis ar būti netinkamo dydžio ir t. t.
Būtent dėl šios priežasties – dėl patogumo, sporto aprangoje ieškoti avangardo būtų tiesiog nuodėmė! Nes radikali naujovė gali būti tiesiog nepatogi ir ji gali paveikti pergalę. Tuo tarpu klasikinių formų sportinė apranga leidžia žmonėms judėti ir pelnyti medalius, o tai ir yra olimpinių žaidynių tikslas, tiesa?
Kokie reikalavimai keliami aprangai, skirtai reprezentuoti šalį svetur?
Pirmiausia tai – atpažįstamumas. Žiūrovai tribūnose ar stebintys pasirodymus per televizorių turi atskirti vienos šalies komandą nuo kitos. Svetur šaliai atstovaujančių sportininkų apranga turi turėti šalies, tautinės atributikos simbolikos.
O iš kitos pusės – ši apranga labai reikalinga ir visai komandai, mat ji rodo priklausymą grupei. Viena apranga ir žiūrovams, ir žaidėjams skatina vienybės, tapatumo, solidarumo jausmus.
Manau, svarbiausia sportinei aprangai yra geras spalvos pasirinkimas, simbolikos ir proporcijų išdėstymas, pvz., juostos ar kitos detalės, kurios komandą išskirs iš masės. Žinoma, susiruošus į Olimpiadą reikia žiūrėti ir vyraujančių olimpinių standartų.
Įdomu, jog vienodos uniformos dominuoja komandiniuose žaidimuose, pvz., krepšinyje, futbole, bet jei pasirodymas individualus, tarkime, dailusis čiuožimas, gimnastika, tai ir aprangoje unikalumo bus daugiau.
Kaip vertinate šiųmetę Lietuvos sportininkų kolekciją „Rio 2016“?
Puiki koncepcija, nes Lietuva visuomet buvo siejama su gamta. Lietuva yra viena švariausių, ekologiškiausių valstybių Europoje, turi daugybę miškų, ežerų, todėl man gerai suprantamas žalios, mėlynos spalvos pasirinkimas. Beje, aš pats – didžiulis sodininkas-entuziastas, todėl man ypač imponuoja kolekcijoje esančios žalios spalvos variacijos.
Kitas man labai patikęs dalykas – sluoksniais persidengiantis medžio lapijos piešinys. Militaristinę uniformą kiek primenantis motyvas kuria asociacijas į apsaugą. O istoriškai ąžuolas – Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės ilgaamžiškumo simbolis, tad justi ir istorinė šio simbolio – ąžuolo lapo – reikšmė.
Apskritai Olimpiada – tai ne tik sportinės pergalės, bet ir turizmo skatinimas, būdas pristatyti šalį bei pakvieti į ją svečius iš svetur. Parodyti Lietuvą kaip natūralios gamtos kraštą, manau, yra itin taiklus pasirinkimas. Ypač dabar, kai ekologija pasaulyje taip svarbu.
Bet vieną patarimą kolekcijos kūrėjams aš turėčiau: komplekte labai trūksta kepurėlės su snapeliu ir skarelės. Sukurkite juos, iki Olimpiados laiko dar yra.
Viešojoje erdvėje naujoji olimpiečių apranga sukėlė nemažai diskusijų...
Žinote, jei jau tiek daug kritikų yra Lietuvoje... Na tai padarykite geriau ir mes pažiūrėsime, kaip seksis jums. Kiek žinau, kritikuojantiesiems labiausiai kliuvusi mėlyna spalva yra elegantiška, o elegancijos, atleskite, net ir iš sportinės aprangos dar niekas neišbraukė.
Dėl neva spalvų tamsumo – nereikia pamiršti, kad Lietuvai, kaip kad ir visai baltų tradicijai, yra itin priimtini gamtos atspalviai ir jau tikrai nesišvaistoma ryškumu. Sakyčiau, yra netgi priešingai – Lietuvoje visiškai nemėgstam ryškių derinių ir, pvz., „Rio 2016“ kolekcijoje esanti šviesiausia žalia yra kraštutinė šios baltiškos drąsos riba. Mano nuomone, ji galėjo būti net kiek tamsesnė, bet... Taip kad kritikuojantys spalvas yra visiškai neteisūs.
Noriu pagirti naująją sportininkų aprangą ir dėl dekoro – piešinys puikiai išdėstytas pagal atletams būdingus kūnus, o papildoma ornamentika tinkamai subalansuota ir padės išsiskirti. Noriu pagirti, nes aš nebūčiau sugalvojęs nieko geriau nei dabartinė sportininkų uniforma.
Pergyvename netekę geltonos, su geltonos ir žalios deriniu jautėmės labiau išsiskiriantys...
Bet juk negali visą gyvenimą rengtis tautine vėliava! Beje, gedinčius dėl dabartinio spalvyno noriu paguosti: bus ir kita Olimpiada ir galbūt joje Lietuva dalyvaus akcentuodama geltonos spalvos paletę? Gyvenimas įvairus, jis negali būti vienodas lygiai kaip kad ir cepelinų mes nevalgome kasdien. Mano galva, šia vieša diskusija dėl aprangos apskritai nutolta nuo esmės, nes sportininko talentas, jo įgūdžiai jam padės iškovoti pergalę, o ne kelnių spalva.
Norėčiau Lietuvos komandai palinkėti pergalių ir medalių, nes tai per žaidynes bus svarbiausia. O lietuviai gali didžiuotis, kad dėvės tokią estetišką, gražią, įsimintiną ir kartu filosofiškai apie šalį pasakojančią sportinę uniformą. Lietuvio identitetas ir gamtos, šalies charakteris perteiktas.
Beje, rudenį Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatysiu naują parodą „Gamta ir mada“, kurioje bus ir šių metų Lietuvos Olimpinės komandos apranga. Taip kad ši „Audimo“ kolekcija jau įėjo ir į madą, ir į jos istoriją.
