Paroda „Prijaukinta gamta“ – tai jau aštuntas Lietuvos dailės muziejaus ir Aleksandro Vasiljevo fondo organizuojamas projektas. Ši paroda skirta amžinajai gamtos ir mados simbiozei, jos apraiškoms per pastaruosius tris šimtmečius – nuo XVIII a. iki šių dienų.
Pasižiūrėti ir įvertinti kolekcininko darbų atvyko mados mylėtojai ištikimi A.Vasiljevo gerbėjai. Čia atvyko Prancūzijos ambasadorius Philippe Jeantaud, tarp svečių buvo galima sutikti ir žinomų žmonių: Juditą Leitaitę Gražiną Baikštytę, Eglę ir Vytautą Juozapaičius, Birutę ir Rimtautą Vizgirdas.
Pasak parodos rengėjų, žmogus visais laikais stengėsi pakeisti ir prisijaukinti gamtą, jos užvaldymą suvokdamas kaip vieną iš savo galios, viešpatavimo įrodymų. Tuo pačiu gamta visuomet buvo ir neišsenkantis dailininkų, muzikantų, poetų, architektų ir drabužių kūrėjų įkvėpimo šaltinis.
Tai įvertino ir A.Vasiljevas. Remiantis kolekcijos savininko ir parodos kuratoriaus koncepcija, eksponatai buvo sugrupuoti ne chronologiškai, o pagal temas – miškas, sodas, jūra, vandenynas, džiunglės, savana, egzotika.
Skrybėlaitės, rankinės, avalynė, bižuterija, kailiai, odos ir zomšos gaminiai čia atspindi savitą ryšį su gamta. Pavyzdžiui, ryškiaspalvės džiunglės ir jos gyventojai – pitonai, papūgos, panteros, rojaus paukščiai; pastelinė savana ir jos įspūdinga fauna – drambliai, zebrai, liūtai. Smėliniai atspalviai, gintaras ir kriauklės primena paplūdimį, o neaprėpiamas povandeninis pasaulis masina žuvų, vėžlių, jūros žvaigždžių, koralų ir perlų įvairove.
Parodoje taip pat atskleidžiama, kokią įtaką originalioms mados idėjoms padarė parkų ir sodų kultūra: medžių šešėliai, spalvingi gėlynai, drugeliai ir paukščiai giesmininkai. Nuostabiuose margintuose fabrikiniuose audiniuose ir garsių drabužių dizainerių dirbiniuose galima išvysti ne tik gėlių, uogų, bet ir daržovių – salotų, kopūstų, svogūnų, morkų – motyvų.
Aleksandras Vasiljevas pasakoja: „Kaip žinote, kiekvienas amžius ir dešimtmetis garsėjo savo favoritais: XVIII a., Marijos Antuanetės laikais, vyrai teikė pirmenybę gėlių girliandomis siuvinėtoms liemenėms, XIX a. aktualūs tapo papuošalai iš koralų, dirbiniai iš perlamutro ir vėžlio kiauto, išpopuliarėjo siuvinėjimas biseriu. XX a. pirmame dešimtmetyje aukštuomenės ponios nešiojo šermuonėlių kailio movas, banginio ūsų korsetus, plačias gėlėmis puoštas skrybėles, ketvirtame dešimtmetyje išskirtinio populiarumo sulaukė lapės kailio boa, penktame – į madą atėjo krokodilo, driežų ir rupūžių odos rankinės, pitono odos batai, o šeštame – kiekvienos moters garderobe tikrai galėjai rasti romantišką gėlėtą, pvz., pakalnučių rašto, suknelę.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Naujoje kostiumų parodoje iš A.Vasiljevo kolekcijos karaliauja gamta
