Kartu su A.Čekuoliu susitikime dalyvavo ir lenktynininkas Benediktas Vanagas bei A.Čekuolio žmona Edita Čekuolienė.
„Taip jau nutiko, kad reikia skaitytis su pažadais. Prieš pusmetį A.Čekuolis pasiūlė man moderuoti diskusiją apie naują jo knygą, ir aš sutikau. Taigi tegul tai būna pavyzdys, kaip reikia mokytis iš kitų klaidų. Kiekvienas turi daryti savo darbą, ir aš neturėčiau būti čia. Bet galėtume prisiminti anekdotą – kai policija darė kratą A.Čekuolio namuose, rado gyvenimo prasmę“, – publiką juokino B.Vanagas.
Diskusijos vairą iš lenktynininko, kad tik jam būtų drąsiau, netruko perimti pats A.Čekuolis. Naujausią savo knygą pats autorius vadina prozos faktų rinkiniu.
„Pasakyti, apie ką ši knyga, sunku. Pasakyti, kad apie jūrininkus, yra labai nedaug“, – pasakojo A.Čekuolis. Anot jo, naujame jo leidinyje ypač svarbus istorinis, kultūrinis kontekstai.
Rašytojas stengėsi susitikimo metu ne paskaitą skaityti, bet ir su publika bendrauti. „Pakelkite, prašau, rankas, kas namuose turi knygų lentyną. O dabar tie, kurių bibliotekos didžiąją dalį sudaro klasikų kūriniai. O kas per pastaruosius trejus metus skaitėte klasikinę literatūrą?“ – minią kalbino jis.
Šių klausimų klausė ne veltui: vėliau išsakė savo nuomonę, jog klasika yra gerai, tačiau reikia ir literatūros apie realų šiuolaikinį gyvenimą.
„Gyvenimas, mano bičiuliai, daug įdomesnis nei išgalvojimas“, – sakė jis. Taip rašydamas „Apie jūreivius. Jų meilės ir kitos tikros istorijos“ ir stengėsi daryti – koncentravosi į faktus, o ne kūrė „literatūrinį šedevrą“.
Perdėm nedaugžodžiavęs A.Čekuolis žodį perdavė savo žmonai E.Čekuolienei – pakvietė paskaityti knygos ištrauką. „Tada jums nereikės pirkti knygos – paklausysit, išeisit ir gyvensite toliau“, – susirinkusius vertė šypsotis jis.
O prieš E.Čekuolienei imant skaityti, B.Vanagas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad A.Čekuolis ir E.Čekuolienė į vienas kitą visuomet kreipiasi „jūs“.
Tai E.Čekuolienė lengvai paaiškino: „Čekuoliui niekada neužteko vienos moters. Kadangi dabar esu vienintelė, tai jis vadina mane „jūs“, daugiskaita.“ Ir publika vėl juokėsi.
Ir apie kaimą, ir apie žodžio laisvę
Rašytojo žmonai perskaičius ištrauką, B.Vanagas pasiūlė publikai su A.Čekuoliu bendrauti savarankiškai: pakvietė klausti, kas įdomu, o autoriui beliko tik atsakyti. Ir klausti buvo galima visai nebūtinai apie knygą.
„Ar Lietuva – jūrinė valstybė? Turime jūros krantą ir žemdirbių mentalitetą...“ – pirmąjį klausimą šmaikščiai suraitė pats B.Vanagas.
„Jūrinė valstybė esam, nes prieiname prie jūros. Bet mentalitetas mūsų... Oi kaip gražu, kokia graži jūra, kokia graži jūra... Jėzau, Marija“, – svarstė A.Čekuolis. Anot jo, tikri jūreiviai niekad nepasiilgsta dviejų dalykų – jūros ir nuotykių.
„O kodėl ištuštėjo Lietuvos kaimas?“ – toliau viskuo, kas tik įdomu, nors ir ne apie knygą, domėjosi B.Vanagas. Bet A.Čekuolis žino: trūksta dirbamos žemės, sunku susirasti nuotakas, o pasaulio ateitis – mieste.
Vėliau B.Vanagas domėjosi apie propagandą. Klausimą, kas tai yra, iliustravo dar vienu anekdotu.
„Rusijoje vaikas klausia tėvo, kodėl jie blogai gyvena. Tėvas paaiškino, kad JAV pakėlė naftos kainas, dėl to krito rublio kursas, ir todėl jie gyvena blogai. Vaikas klausia toliau: ar tai reiškia, kad anksčiau gyvenome gerai? Čia jūs turėjote juoktis, ir dabar aš jaučiuosi nejaukiai“, – galop ir vėl publiką kvatoti privertė jis.
Klausimų pažėrė ir į diskusiją atėję klausytojai: domėjosi A.Čekuolio nuomone apie demokratiją, žodžio laisvę, kur link juda pasaulis, demografijos problemas.
„Pasaulis, žinoma, eina į gerą pusę. Ir ten eina demokratija“, – svarstė jis. Nors pripažino: šiaip jau demokratija – nevykusi sistema. Bėda ta, kad visos kitos dar blogesnės.
Pokalbį su susirinkusiais A.Čekuolis baigė mintimis apie naujas knygas: sako, idėjų yra dar bent dvejiems metams į priekį.
