„Baltijos kelias – žmogiškosios politikos šedevras. Tai buvo tobula savo forma ir turiniu vieša manifestacija. Taikaus pasipriešinimo dvasia atskleidė pasauliui Baltijos tautų kultūrą, brandą, tvirtybę ir ryžtą eiti nepriklausomybės atkūrimo keliu. Iki šiol vertinu Baltijos kelio stebuklą kaip patį ryškiausią savo gyvenimo epizodą, kai meilė artimui ir laisvės troškimas buvo tokie stiprūs, kad kartu jautėmės bebaimiai“, – sako A. Kaušpėdas.
Pasak muzikanto, iki Baltijos kelio visa Lietuva pulsavo pasipriešinimo bei kultūrinės revoliucijos idėjomis. Sąjūdžio metu gimę „Roko maršų“ festivaliai tapo svarbiu lietuvių vidinio išsilaisvinimo simboliu ir itin reikšmingu idėjiniu posūkiu „Anties“ kūrybiniame kelyje.
„Roko maršai“ mums buvo kelias į Lietuvą. Roko muzika ir šie festivaliai vedė mus namo. Grojome roką ir mokėmės laisvės, drąsos bei vienybės. Mokėmės būti kartu ir garsiai skanduoti „Lietuva!“. „Roko maršai“ mus atvedė ir į Baltijos kelią“, – prisiminimais dalinasi „Anties“ lyderis“.
Prieš dvidešimt penkerius metus jausmingai išgyvenęs kūrybos ir laisvės idėjas A. Kaušpėdas, teigia iki šiol negalintis atsakyti, koks yra Baltijos kelio sėkmės receptas, bet priduria, kad šio įvykio prisiminimai gyvi ir dabar.
„Kartą užsienio žurnalistui pasiteiravus, kaip mums tai pavyko, negalėjau jam pateikti tikslaus atsakymo. Žinau tik viena – Baltijos kelias pažadėjo pasauliui didelę dovaną, kurią duos Baltijos tautos, atgavusios laisvę. Pasaulis tuo patikėjo, nes atrodė, kad tą dieną visi – besišypsantys vaikai ir seneliai, „žiguliuose“ ir „moskvičiuose“ susispietę draugų kompanijos, palieka skausmingą sovietinę praeitį ir „išsikrausto“ į laisvę“, – sako „Anties“ lyderis.
JAV šiuo metu viešintis ir istorinio įvykio minėjimuose dalyvaujantis A. Kaušpėdas teigia, kad Baltijos kelias – mūsų laikų Žalgirio mūšis, o jo legenda nepaiso sienų ir yra gyva iki šiol.
„Lietuvoje šiuo metu nestinga laisvės, kūrybiškumo ir entuziazmo. Daug gyvybės matau ir užsienio lietuvių bendruomenėse. To nebūtų, jei prieš ketvirtį amžiaus nebūtume išviję sovietinių zombių atgal į tundrą ir iš kruvinos Ribentropo – Molotovo pakto pasirašymo sukakties nebūtume sukūrę savo laisvės šventės. Baltijos kelio fenomenas – tai, kad iš pralaimėtojų tapome laimėtojais. Todėl ši pergalė reikšminga kiekvienam lietuviui: tiek gyvenančiam Lietuvoje, tiek svetur“, – sako muzikantas.