Šio pirmadienio menininkas A.Kriščiūnas tikriausiai laukė su nedideliu jauduliu – teatro „Kitas kampas“ erdvėje Užupyje įvyko jo knygos-albumo „Paveikslai ir istorijos“ pristatymas. Pasveikinti menininką knygos išleidimo proga atvyko jo artimieji, bičiuliai ir kūrybos gerbėjai.
Dienos šviesą išvydusi A.Kriščiūno knyga „Paveikslai ir istorijos“ sveria beveik du kilogramus. Ir nieko keisto – ši į save sutalpino visus įspūdingiausius per dešimt metų tapytus Algio paveikslus, parašytus tekstus, eilėraščius ir filosofines mintis.
„Galiu sakyti, kad čia sugulė tam tikras etapas. Rengdamas knygą, norėjau sudėti ne tik paveikslus, bet ir istorijas, kurios sukuria paveikslo nuotaiką ir aurą. Mano tikslas – kad žmogus, žiūrėdamas į paveikslą, matytų ne tik tai, ką aš nutapiau, bet ir tai, ką jis pats yra užgyvenęs. Juk kiekvienas iš mūsų esame individualus, tad tuos pačius kūrinius galime matyti visai kitaip. Manau, kad ir čia kiekvienas ras kažką savo“, – portalui Žmonės.lt sakė A.Kriščiūnas.
Menininkas priduria, kad šia knyga taip pat norėjosi paskatinti žmones „pažadinti“ savo vidinį svajotoją. „Norėjosi padėti žmonėms pažadinti savyje tą žmogų, kuris nėra varomas vien reikalais, kasdienybės rūpesčiais. Norėjosi, kad žmogus, žiūrėdamas į paveikslus, pasijaustų tiesiog gyvu. Juk to mums labiausiai reikia“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Algis.
A.Kriščiūnas atskleidė, kad į knygą sugulė maždaug 100 paveikslų ir istorijų. Paklaustas, ar buvo sunku jas atrinkti, Algis tik numojo ranka. „Visus paveikslus rinkau intuityviai – šis tinka, anas – ne. Man pats rašymo procesas buvo labai svarbus, jis mane patį pakeitė. Tai nebuvo mechaninis darbas, jis leido permąstyti savo paties vertybes, pamatyti, kaip pats keičiausi. Tai man pačiam buvo labai vertinga“.
O koks pokytis per dešimt metų buvo pats ryškiausias? Išgirdęs tokį klausimą, Algis nė nesusimąstė. „Aš radau savyje ramybę, sugebėjau save pristabdyti, prilėtinti. Turėjau problemą su darboholizmu, tai džiaugiuosi, kad jau sugebu stabtelėti, matyti ne tik darbą, bet ir pasaulį aplinkui. Mane patį tie paveikslai paskatino jaustis gyvu“, – šypsojosi A.Kriščiūnas.
Fotogalerija:
