(Pašnekovo pageidavimu jo kalba netaisyta)
Jei būtumėte N televizijos generalinis direktorius su puikiu biudžetu kišenėje: kokio pobūdžio laidų ar jų personažų nepakęstumėte ir juos iškart ištrenktumėte, o ką būtinai pateiktumėte kaip kokį skanėstą žiūrovui?
Skristų kaip musės iš barščių visų pirma anonsų garsintojai. Arba turėtų išsigydyti savo švokščiančiąją pasiutligę.
Baigtųsi visas klojimo teatras (prie ko pats, deja, šį rudenį buvau labai prisidėjęs, dėl ko nuoširdžiausiai atsiprašau).
Tokia antikokybė, elementarus šūdas ir eterio teršimas, kokį demonstruoja įvairaus plauko krivickai ir petruškevičiai, būtų neįmanoma. Ir taip toliau.
Padaryčiau taip, kad toji N televizija taptų beveik nežiūrima sezoną ar pusantro. Užtat po to prasidėtų palaipsnis sveikimas. Žmonės (ne runkeliai) po truputį įprastų, kad N televiziją vėl „galima žiūrėti“. Žmonės po metų ar pusantrų pagaliau sakytų: „Klausyk, o juk jie jau nerodo to viso šlamšto...“ Prie televizorių vakarais vėl prisėstų ir jaunimas, ir inteligentai.
O runkeliai, kurie ir yra ta kiekybiška, bet labai nekokybiška reitingo masė, kuriai taip meldžiasi pusiau aklas lietuviškas verslas, besispjaudydami persijungtų į konvencinį šūdą toliau transliuojančius kanalus. Tai jų matrica, tegul jie joje ir gyvena, atsiprašant.
Tai labai paprasta, tik reikia žiūrėti toliaregiškai. Tai paprasčiausiai didesnis biznis, kad ir su dukart mažiau žiūrovų. Šitaip užsidirbame ženkliai didesnius pinigus iš reklamos, nes reklamuojame jau nebe Dosia, o kažką brangesnio.
Kita vertus, turint galvoje interneto sklaidą ir tai, kad net tokie užkietėję konservatoriai kaip aš jau seniai tapo jutūbininkais, galima numanyti, kad momentas prarastas. Tiek žinių.
Ką naujo dirbdamas jau buvusios laidos „Supertortas“ vedėju sužinojote apie moteris? O jos ten juk ginčijosi, šaipėsi, slapta ir neslapta pavyduliavo, gėlė viena kitai ir visaip kitaip rodė savo silpnybes…
Žinot, aš įsijungdavau kažkokią pusiau transo būseną. Aš nelabai pamenu, ką mes ten šnekėdavom.
Plačiau skaitykite naujausiame žurnalo „Laima“ numeryje