Ji – unikali. Kartą išgirdęs Alinos balsą, vėliau visada ją atpažinsi akimirksniu. Toks ryškumas tinka ne visiems, tad melomanai arba labai ją mėgsta arba negali pakęsti. Ji pati apie tai negalvoja: koncertuose stengiasi „išskristi”, būti tik jai vienai žinomose erdvėse.
Ji kuria savo dainas visur – eidama gatve, stovėdama eilėje ar tiesiog slėpdamasi nuo įkyrių žmonių savo pasaulyje. Užaugusi trijų kalbų aplinkoje, ji sako negalvojanti žodžiais. Greičiau jau vaizdiniais – ji dar ir labai nebloga dailininkė.
Alina retai duoda interviu. Dar rečiau ji kalba išties atvirai. Šis „Pasivaikščiojimas” kaip tik toks.
Beje, laidos atsiradimas vertas atskiros istorijos, kurią bus galima kada nors papasakoti Ryčio Zemkausko, o gal ir pačios Alinos Orlovos memuaruose. Po dvidešimties metų…
Su Ryčiu Zemkausku ji vaikščiosis šį šeštadienį 15.30 per TV1.
