Amerikoje gyvenantys Greta Palubinskytė su Mantu Jurgaičiu susituokė Lietuvoje. Tokia, anot jos, buvo vyro sąlyga. Portalui Žmonės.lt jaunoji sutiko papasakoti prabangių vestuvių įspūdžius.
„Prieš 2 metus, pirmo skambučio su planuotoja metu paklausus, ar turime nusižiūrėję kokią nors vestuvių datą, vyras pajuokaudamas pasakė, kad norėtų gimtadienio proga gauti žmoną. Man nusijuokus, o planuotojai tik paskatinus, nusprendėme, kad liepos 20 d. švęsime ne tik vyro gimtadienį, bet ir vestuves. Be to, vyras juokaudamas žadėjo, kad per jo gimtadienį nėra buvę blogo oro, tai, iš tikrųjų, oras buvo kaip užsakytas!
Dabar juokauju, kad antrą kartą organizuoti vestuvių jau nebenorėčiau. Nes nors ir skyrėme planavimui dvejus metus, streso ir nesklandumų buvo daug. Buvo sunku, net ir turint komandą. Galvojom, kad viskas bus padaryta už mus, bet taip tikriausiai niekada nebūna“, – nusijuokė Greta.
Jie turėjo bene geriausią, ką įmanoma turėti Lietuvoje planuojant vestuves, bet darbo vis tiek reikėjo įdėti ir patiems. „Kaip ir visos nuotakos, naiviai tikėjausi tobulos šventės. Buvo per daug streso ir perfekcionizmo, bet, manau, visos būsimos nuotakos manes supras.“
Manto ir Gretos vestuvių ceremonija vyko Vilniaus arkikatedroje, o šventę tęsė Užutrakio dvaro terasoje. „Nuo pat pradžių norėjau kelti vestuves užsienyje vien dėl nenuspėjamų lietuviškų orų, bet vyras iškėlė vienintelę sąlygą – vestuvės gali būti kokios tik nori, tačiau svarbiausia, kad Lietuvoje.“
Tiek jai, tiek vyrui, bažnytinė santuoka yra labai svarbi. Tiesa, prieš metus, Amerikoje, jiedu priėmė civilinę santuoką, tačiau tada – tik simboliškame liudininkų būrelyje.
„Labai norėjome tuoktis bažnyčioje. Nors civilinė santuoka buvo tik formalumas, vis tiek laikėme vienas kitą vyru ir žmona. Todėl labai pergyvenau, kad tuokiantis bažnyčioje, nebebus to jauduliuko ir tokių pat emocijų, nes tuokiamės jau tarsi antrą kartą. Bet iš tiesų nebuvo nieko panašaus. Bažnyčia ir joje skambanti sakrali muzika suteikia magijos. Ir jaudulio ir ašarų vis tiek buvo. Iki šiol šiurpas eina prisiminus, kaip tėtis vedė mane link altoriaus. Emocijos tikrai įsimins visam gyvenimui, tiek mintyse, tiek užfiksuotuose kadruose“, – pripažino ji.
Vestuvių tema – moderni klasika. Šventei dekorą kūrė Mantas Petruškevičius. Svečių buvo iš visų pasaulio kampelių, apie 80.
Šventinės vakarienės meniu ir prie jo derančiais vynais rūpinosi pripažintas geriausiu Lietuvos someljė, restorano „Dine“ bendraįkūrėjas – Arminas Darasevičius ir jo kolega, virtuvės šefas Egidijus Lapinskas.
„Programa – labai įtempta, bet žaidimų neturėjome. Nesinorėjo įdarbinti svečių banaliais susipažinimo žaidimais. Mantas kur kas labiau išpildė vakarą savo „stand up“ programa, matėsi, kad svečiai buvo atsipalaidavę ir tikrai mėgavosi vakaru. Tiesa, neatsisakėme keletos tradicijų – dėl to esu labai dėkinga Mantui Stonkui, kuris ir paskatino jų neatsisakyti. Iš pradžių vienareikšmiškai nesutikau, lyg ir pasenęs reikalas, tačiau galiausiai jis perkalbėjo pagrįsdamas, kad vestuvės ir yra apie tradicijas. Jo dėka turėjome tradicinį pasitikimą su duona ir druska, šeimos židinio perdavimą. Dabar džiaugiamės, kad vestuvės nebuvo vien dėl „baliaus“.“
Svarbiausias dienos akimirkas fiksavo geriausias net tik Lietuvos, bet ir užsienyje žinomas fotografas – Linas Dambrauskas. Prie jo į vakarinę šventės dalį prisijungė žymus vakarėlių fotografas – Vilmantas Žilinskas. Video formatu akimirkas fiksavo žymus mados videografas – Andrey Motorichevas.
Be to, jaunikis negalėjo matyti nuotakos iki pat ceremonijos. „Miegojome atskiruose viešbučio kambariuose, vyras mane pamatė su suknele tik bažnyčioje“, – portalui Žmonės.lt sakė G.Palubinskytė.
Šventėje koncertavo saksofonistas Jonas Sikorskis, Monika Liu, Egidijus Dragūnas-SEL, DJ Jovani. „Buvo labai labai smagu. Nors ir sunkiai rinkomės atlikėjus, bet nesigailime dėl pasirinkimų, turėjome tikrai gerą vakrėlį“, – pripažino jaunoji.
Tačiau buvo neišvengta ir nesklandumų – likus iki šventės 3 savaitėms jie suprato, kad neturi vedėjo.
„Mus pavedė turbūt žinomiausias Lietuvos vedėjas, kuris tiesiog užmiršo apie mūsų vestuves, pasirodo būna ir taip. Iki šiol esu apakusi kai kurių Lietuvos žvaigždučių neprofesionalumu. Kaip bebūtų, turbūt nėra nieko neįmanomo, ko nebūtų sugebėjusi padaryti mūsų planuotoja Laura Vagonė. Ji šiaip ne taip įkalbino šventę išgelbėti Stonkui, kuris neplanuotai, vidury savo atostogų, dienai grįžo į Vilnių, pravedė šventę iš visos širdies, ir tą pačią naktį išvyko tęsti atostogų. Dar kartelį didelis ačiū jam“, – atskleidė ji.
Vestuvinį įvaizdį jie, kaip teigė, rinkosi labai ilgai ir atidžiai. „Suknelės pradėjau ieškoti dar būdama Amerikoje, tačiau įsitikinusi, kad dėl akivaizdžių stiliaus skirtumų, nieko rasti greičiausiai nepavyks, priėmiau sprendimą suknelę patikėti Lietuvos dizaineriams. Norėjome derėti tarpusavyje, todėl abiejų įvaizdžius patikėjome dizainerei Airidai Skrickienei“, – portalui Žmonės.lt sakė Greta.
Anot jos, įvaizdžio kūrimas užtruko labai ilgai. „Sunku, kai nežinai ko nori, ir nori to, ko dar niekas nematė“, – juokiasi Greta.
„Užtruko beveik metus. Savo suknelę gavau vestuvių išvakarėse, iki paskutinės akimirkos nežinojau kaip tiksliai atrodysiu. Airida sukūrė suknelę „trasformerį“. Tai reiškia, kad suknelė susideda iš atskirų dalių. Prie pagrindinių dalių, sijono ir korseto, buvo pasiūtos atskiros įvaizdinės detalės, kurias pridėjus arba nuėmus dienos bėgyje galėjau keisti įvaizdį. Liko net nepanaudotų dalių... Vakarinei šventės daliai įspudingą suknelę kūrė dizainerė „Ingrid Love“ įkūrėja Ingrida Grigalytė“, – prisiminė moteris.
Nuotakos žiedus jaunikis pagal užsakymą gamino JAV. „Savo žiedą Mantas patikėjo kurti geriausiam vaikystės draugui, juvelyrinių dirbinių „Auksinė svajonė“ savininkui, juvelyrui Airidui Ulevičiui.“
Jaunieji svečių prašė nedovanoti gėlių, „Sakėme, kad jeigu norisi, vietoje gėlių gali atnešti loterijos bilietėlį, galbūt nusišypsos laimė. Tiesa sakant, dauguma primiršo, nors kelis gavome, bet dar nespėjome patikrinti, ar kuris nors laimingas.“
Po ceremonijos, skambant simfoniniam orkestrui, svečiai jaunuosius sveikino restorane „Stebuklai“, po kurio visi patraukė Užutrakio dvaro link.
Antrą šventės dieną, Vilniaus centre esančio viešbučio „Neringa“ stogo terasoje, jie pakvietė komiką Marką Žukauską, kuris, kaip pasakojo, padovanojo daug juoko.
Po vestuvių Greta pasirinko vyro pavardę – Jurgaitis.
„Kadangi jau turime civilinę santuoką Amerikoje, tai pavardė liko tokia pati – Greta Jurgaitis“, – portalui Žmonės.lt patikslino ji.
Medaus mėnesį jaunavedžiai planuos vėliau, dar iki galo nenusprendė, į kur kels sparnus. „Juokėmės su vyru, kad aš suplanuosiu vestuves, o jis – medaus mėnesį, kad abiems būtų kažkiek intrigos, o ne vienas viską daro. Buvo įtemptas laikotarpis, mėnesį prieš vestuves grįžome į Lietuvą, kad spėtume pasiruošti šventei, tad medaus mėnesis dar nesuplanuotas. Planuojame išlaukti iki spalio arba lapkričio mėn, ir ištrūkti kažkur, kur šilta.“
Greta ir Mantas ateityje tikrai norės turėti vaikų. „Nežinome, kada, kaip Dievas duos. Galime norėti vienaip, bet viskas įvyks taip, kaip turi įvykti. Labai lauksime kuo greičiau, bet bus kaip bus“, – portalui Žmonės.lt atviravo Greta.
Jų meilė užgimė karantino metu. Pora susipažino prieš trejus metus. „Vyras trumpam parvyko iš Amerikos aplankyti šeimos. Bet akivaizdu, jog užsiliko ilgiau. Kartu pagyvenus tik kelis mėnesius Lietuvoje, ir susiklosčius aplinkybėms, vyrui reikėjo grįžti į Ameriką, o man greitai priimti sprendimą – tęsti santykius ar skirtis. Žmogaus dar lyg ir iki galo nepažįstu, bet ir skyrybos nebuvo variantas. Galiausiai su nerimu nutariau pabandyti ir pažiūrėti kas bus. O va kaip gavosi.“
Moteris pripažįsta, kad tarp jų tikrai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes apsigyventi ir sugebėti sugyventi su nauju žmogumi po tokio trumpo laiko kitaip būtų neįmanoma.
„Atvirai pasakius, iki šiol negaliu apsispręsti, ar tikrai norėsiu gyventi Amerikoje, bet susiklostė tokios aplinkybės, čia yra geresnės galimybės. Būnu čia, o po to – žiūrėsime. Ateityje planuojame vaikučius, tai visai norėtume juos auginti Lietuvoje“, – sakė G.Palubinskytė.
Paprašius prisiminti pirmuosius pasimatymus, Greta atvirai rėžė – jie buvo išties įspūdingi. „Mano meilės kalba – laiko leidimas kartu, todėl buvo skiriama daug kokybiško laiko kartu. Lepino netikėtais pasibuvimais ir staigmenėlėmis, net juokaudama sakydavau nepersistengti, nes po to ateityje visada to tikėsiuosi, o jei negausiu, tai pačiam galvą skaudės. Jis gan romantiškas, nors gal ir nepasakytum iš šono“, – šypsojosi ji.
Moteris prabilo ir apie įsimintinas sužadėtuves. Mantas ant kelio priklaupė nuostabioje vietoje.
„Kiek žinau, po kelių mėnesių draugystės vyras jau pradėjo gaminti žiedą. Tai užtruko daugiau nei pusmetį, nes ilgai ieškojo tinkamo deimanto. Jau turėdamas žiedą, keliaujant jį pasiimdavo su savimi, tikėdamasis rasti tinkamą vietą. Nors dabar prisiminus, buvo nemažai įspudingų vietų piršlyboms, bet jis išlaukė savo.
2021m. vasarą keliavome po įvairius Amerikos regioninius parkus. Jutos valstijoje kopėme į visame pasaulyje žinomą „Angels landing“. Prisiekiu, buvo momentų, kai tikrai galvojau, kad va dabar jau viskas, ankščiau ar vėliau tikrai nukrisim. Iki šiol nesuvokiu, kaip ten leidžiama žmonėms lipti. Galiausiai užkopus, vyras pasisiūlė įamžinti mane nuotraukoje, kol aš nusisukusi bandžiau pozuoti, jis greitai išsitraukė žiedą, priklaupė ir paprašė atsisukti. Tuo metu buvau ant 2km aukščio šlaito, emocijoms paėmus viršų laisvai galėjau nukristi. Tuo metu buvo pakeltas ir mūsų dronas, kuris viską užfiksavo. Tik po kurio laiko sužinojom, kad dronai tokiose vietose be specialių leidimų yra griežtai uždrausti, už jo pakėlimą gręsia tūkstatinės baudos. Bet tikrai buvo verta“, – kalbėdama su portalu Žmonės.lt šypsojosi jaunoji.
Prieš vestuves draugės organizavo mergvakarį, o Manto draugai – bernvakarį.
„Gaila, kad ne visos draugės galėjo dalyvauti mergvakary, nes atstumas Čikaga-Lietuva didokas, ir net susitikti kažkur pusiaukelėje sunkoka, todėl man nežinant buvo priimtas sprendimas daryti 2 mergvakarius, vieną Amerikoj, kitą – Italijoj, prie Como ežero.
Vyro bernvakario kryptys buvo keičiamos bent kelis kartus, dėl tuo metu Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo ir vykdomų ribojimų, kol galiausiai irgi buvo išvežtas nežinoma kryptimi, tik lėktuvui nusileidus sužinojo, kad taip pat atskrido į Italiją“, – pasakojo G.Palubinskytė.
