Taip, išgirdote teisingai. Nors aukso karštinė baigėsi dar 19 a. pabaigoje, o lobių medžioklės gyvuoja tik televizoriaus ir kino teatrų ekranuose, Andrius pripažino visai neseniai atradęs smagų, azartišką, interaktyvų ir kiek keistoką žaidimą – „Geocaching“ (kitų žaidimo dalyvių paslėptų lobių ieškojimas, kurio pagrindinis tikslas – užregistruoti kuo daugiau rastų lobių – aut.past.).
„Viena mano mėgstamiausių laidų – Amerikoje vykstantis kelionių realybės šou „Nuostabiosios lenktynės“ („Amazing race“ – angl.). Jame 11 komandų, keliaudamos po pasaulį, vykdo įvairiausias užduotis bei siekia laimėti milijoną dolerių. Žiūrėdamas šias laidas pradėjau domėtis, ar vyksta kas nors panašaus, ir internete radau interaktyvų žaidimą, kuris vadinasi „Geocaching“ arba lietuviškai „Lobio medžioklė“. Man patiko idėja ir aš susidomėjau: įsigijau „Geocaching“ GPS imtuvą, kartu su vaikais pradėjome vis aktyviau dalyvauti jų veikloje, ieškoti lobių Lietuvoje bei bendrauti su šalyje esančiais jų medžiotojais“, – apie gan netradicinį hobį portalui Žmonės.lt pasakojo laidos „Pinigų karta“ vedėjas.
Surengsime šeimos lenktynes. Žiūrėsime, kieno žiedas Naujają Zelandiją pasieks pirmas bei ar spės iki Hobito premjeros Lietuvoje.
Lobiai slypi visur
Lobių medžioklės neriboja sezonai ar medžioklės arealai. Nėra ir draustinių, kuriuose medžioklė būtų nelegali. Tai gali daryti bet kas, bet kuriuo metų laiku, beveik visose pasaulio šalyse ir netikėčiausiose vietose. Štai Andrius specialiai dėl lobių medžioklės keliavo į Japoniją, Italiją ir Ispaniją, o vos prieš kelias dienas grįžo iš Suomijos.
„Suomijoje praėjusį savaitgalį vyko didžiausias Šiaurės Europos lobių medžiotojų (geocahers – angl.) suvažiavimas. Mes su dukra nusprendėme dalyvauti pirmame savo „Geocaching“ renginyje, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis lobių medžiotojų iš viso pasaulio. Kartu su dar viena šeima iš Lietuvos nukeliavome į Turku miestą, o savaitgalį jau dalyvavome masiniame lobių ieškojime“, – įspūdžius pasakojo Andrius.
Azartiškasis Andrius juokavo, kad po trijų intensyvių lobių ieškojimo dienų jau galėtų dirbti Turku gidu, nes išnaršė visus jo kampelius: nuo apleistų tramvajaus linijų iki žymiausių miesto katedrų ar laivų.
„Įdomiausia tai, kad lobių ieškojimas tave atveda į tokią vietą, į kurią, kaip turistas, niekuomet neužklystum. Pavyzdžiui, atskridę į Tamperę (Suomijos miestas iš kurio jis vyko į Turku – aut.past) nuėjome prie vienos nedidelės bažnytėlės, kurios viduje visai netyčia radome grojančias vargonininkę ir fleitininkę. Man tai paliko didelį įspūdį, nes šalia lobio, paslėpto prie bažnyčios, pamatėme ir tokį neturistinį vaizdą“, – negalėjo atsidžiaugti laidų vedėjas.
Iš pradedančiojo medžiotojo į pažengusį
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Andrius Tapinas su dukra ieško lobių po tiltu |
Nors šiuo žaidimu Andrius susidomėjo neseniai, jo kolekcijoje – daugiau nei šimtas lobių. Tačiau lobių medžiotojas tikino, jog tai – nedidelis laimikis, nes rimti medžiotojai, užsiimantys tuo ne vienerius metus, turi dešimtis tūkstančių lobių. Tiesa, radus lobį jo negalima pasilikti, reikia grąžinti į buvusią vietą arba pervežti į kitą miestą, šalį.
Andrius pasakojo, kad po kelionės į Suomiją, pastebėjo dvi, labai netikėtas lobių medžiotojų grupes: šeimos su vaikais bei pagyvenę žmonės, kuriems apie 70 metų. „Susipažinome su viena pagyvenusia pora, kuriems apie septyniasdešimt metų. Jie iš Havajų į Suomiją atkeliavo būtent dėl šios medžioklės. Vėliau vyks per Europą į Afriką. Galiausiai grįš į Havajus, nes vyras paslėpė apie 40 lobių, kuriuos reikia prižiūrėti. Pagyvenusių žmonių, medžiojančių lobius, buvo daug“, – stebėjosi jis.
Lenktynės iki Naujosios Zelandijos
„Mes patys turime tokių lobių-keliauninkų, kuriuos paslėpėme užsienyje. Tris iš jų išsivežėme į Japoniją ir juos ten palikome. Jie su krepšinio simbolika, tad juos suradęs žmogus užsiregistruoja „Geocaching“ svetainėje ir sužino apie jį daugiau: iš kur jis, kokia jo istorija, kas jį padėjo. Du jau grįžo į Europą ir keliauja po Vokietiją, o vienas keliauja po Japonijos miestus“, – toliau apie savo pomėgio subtilybes mintis liejo Andrius.
Vyras patikino, kad Suomijoje jo dukra visus kišenpinigius išleido būtent tokiems keliaujantiems lobiams, kurių tikslas – sugrįžti arba nukeliauti iki tam tikros vietos.
„Surengsime šeimos lenktynes. Turime keturis „Geocaching“ žiedus, tarsi iš filmo „Žiedų valdovas“, kuriuos siųsime į Naująją Zelandiją, nes ten buvo filmuojamas „Hobitas“. Žiūrėsime, kieno žiedas šią šalį pasieks pirmas bei ar spės iki filmo premjeros Lietuvoje ar ne“, – nuotaikingą sumanymą išdavė Andrius.
 |
| Asmeninio archyvo nuotr./Į Naująją Zelandiją keliausiantys Andriaus Tapino šeimos žiedai |
