Kelionė tolima ir nepigi, todėl pora įsitikinusi – čia prasmingiau vykti ilgesniam laikui. Tačiau penkių savaičių vizito Afrikoje atostogomis Andrius ir Ilka nevadina. Čia jiedu atvyko ne tik pramogauti, bet ir padirbėti – pora baigia rengti netrukus pasirodysiantį sporto kalendorių, renka medžiagą savo naujai knygai.
„Čia gyvename ne kaip turistai, o savo įprastu režimu, kokiu gyvename Vilniuje: rašome, treniruojamės, taip pat maitinamės ir tik kelionės laisvadieniais yra ne į Ignaliną ir Aukštaitijos nacionalinį parką, o į Namibijoje esančius parkus“, – Žmonės.lt pasakojo Andrius.
Vienas jų – nacionalinis Etošos parkas, kuris pagal savo plotą prilygsta trečdaliui Lietuvos. Tai uždara teritorija, kurioje laisvėje gyvena didysis Afrikos penketas: dramblys, raganosis, buivolas, liūtas ir leopardas. Ir visi kiti: žirafos antilopės, zebrai, hienos, šakalai.
„Praėjusiais metais matėme dramblius. Bet norsi pamatyti ką nors iš trijų didžiausių Afrikos kačių: liūtą, leopardą arba gepardą. Ir jei veganus pamatyti nesunku, nes jie kiaurą dieną kramto žolę tam, kad galėtų surinkti reikiamą kalorijų skaičių, tai pamatyti grobuonį – laimės dalykas. Jų skaičius yra gerokai mažesnis ir jie slapstosi.
Pažiūrėjau statistiką – šimte kvadratinių kilometrų yra 1–2 liūtai. Tačiau šiemet pasisekė – ryte vienoje vietoje radome du jaunus liūtus. Jie buvo tingūs, voliojosi ant žemės kelias valandas ir į nieką nekreipė dėmesio. Turėjome daugiau nei pakankamai laiko juos stebėti.
Didžiausia tikimybė pamatyti daugiausia žvėrių yra prie vandens telkinių, kur jie ateina pagerti. Ieškojimas taip ir vyksta – turi parko žemėlapį, matai, kur yra tos balos, ir važiuoji ten, tikėdamasis, kad ten tuo metu kas nors bus“, – pasakojo Andrius.
Etošos nacionaliniame parke užaugę ir dabar gyvenantys laukiniai gyvūnai nebijo žmogaus. Tačiau tai nereiškia, kad gali išlipti iš automobilio ir juos glostyti – draudžiama net atsidaryti langą. Andriaus teigimu, šio draudimo mažai kas paiso, o gyvūnai beveik nereaguoja į transporto priemones, nes niekada žmogus jų ten nemedžiojo. Todėl čia galima sustoti ir stebėti gyvūnus iš labai arti.
Parke įkurtame kaimelyje, kuriame apsistoja turistai, pora praleido tris dienas. Ten jiedu buvo ir praėjusiais metais prieš vestuves. Jame esantis restoranas yra mėgstama Andriaus vieta, kur jis kas kartą gerina savo paties kepsnių iš laukinių gyvulių mėsos valgymo rekordus. Paskutinį vakarą, kaip pats sako, suvalgė šešis. O vėliau dar sukirto kelis desertus.
„Etošoje įvyko maloni staigmena – atsitiktinai sutikome vienintelę Namibijoje gyvenančią lietuvę Sandrą Jakštaitę, kuri prieš metus buvo mūsų vestuvėse“, – sakė Andrius.
Dažniausiai filmuose apie savaną galima matyti, kad turistai ten važinėja galingais džipais. Tačiau Andrius ir Ilka savo kelionei pasirinko paprastą lengvąjį, Ilkos broliui priklausantį „Volkswagen Polo“ automobilį.
„Sunkiau pravažiuojamose vietose su tokiu automobiliu važiuoti yra gana ekstremalu, nes jei reiktų išlipti ir stumti mašiną iš nugaros gali pribėgti leopardas ar liūtas, o tuomet gali tapti skausminga. Vis tik, jau antrus metus „Polo“ mūsų neapvylė ir liūtai jo neišbaidė“, – linksmai pasakojo Andrius.
Pasak jo, keliauti daug įdomiau, kai vairuoji pats. Juk gali stabtelėti kur nori ir kiekvienoje vietoje praleisti kiek nori laiko. Tačiau čia yra parkų, kuriuose su lengvuoju automobiliu važiuoti neleidžiama, o rezervatus apžiūrėti galima tik prisijungiant prie turistų grupės. „Ten, kur nėra plėšrūnų, buvo galima ir išlipti iš mašinos“, – pasakojo Andrius.
Namibija pagal plotą yra 8 kartus didesnė už Lietuvą, tad norint ką nors pamatyti, reikia keliauti daug didesnius atstumus nei Lietuvoje. Andriaus teigimu, vairavimo Afrikoje taisyklės skiriasi nuo vairavimo Europoje. Ir ne tik tuo, kad Afrikoje eismas vyksta kaire eismo puse, kaip Didžiojoje Britanijoje ar Australijoje.
„Eismas nėra intensyvus, nes šalyje vos 2,5 milijono gyventojų, o jos plotas 8 kartus didesnis nei Lietuvos, atstumai tarp miestų dideli, keliai visiškai tiesūs, maksimalus leistinas greitis – 120 kilometrų per valandą. Tačiau turi saugotis gyvūnų, kurie diktuoja savo tvarką ir kuriems diktuoti neįmanoma. Į kelią bet kada gali išbėgti antilopė, laukinės kiaulės, babuinai“, – sakė jis.
Plėšrūnų laisvėje esą nėra, jie visi uždaruose rezervatuose ir parkuose ir iki vieno suskaičiuoti. Tačiau naktį jie aktyvesni, į kelią kartais išbėga ir naminiai gyvūnai, todėl Andrius ir Ilka keliauti stengdavosi tik šviesiu paros metu, naktį vairuoti privengdavo. „Turi suprasti, kad tai kitas žemynas ir jame daug kas kitaip, nei pas mus“, – sakė jis.
Šiltas klimatas, vasariškai kaitinanti saulė ir kasdieniai nuotykiai – kas gi nenorėtų taip paįvairinti žiemos. Pora pietvakarinėje Afrikos dalyje praleis dar porą savaičių.
Daugiau Andriaus ir Ilkos kelionės akimirkų – nuotraukų galerijoje:
