Rudenį 37-ąjį gimtadienį atšventęs Andrius Pauliukevičius pripažįsta, kad nėra didelis šios šventės mėgėjas, jų beveik niekada nešvenčia ir jokių sambūrių neorganizuoja, bet kadangi šiemet sutapo ne viena proga, tuo norėjosi pasidžiaugti. Pasirodo, kad suėjo lygiai dvidešimt metų nuo tada, kai jo gyvenimas kardinaliai pasikeitė – Andrius atrado sportą.
Ignalinoje augęs A.Pauliukevičius neslepia, kad sportuoti jį paskatino kompleksai ir... noras patikti merginoms.
„Kadangi tuo metu suvokimas, kaip užkariauti merginų širdis buvo paprastas, o nei automobilio, nei daug pinigų turėti negalėjau, tai atsigręžiau į sportą“, – prisimena Andrius.
Krepšinis 17-mečio neviliojo, o lakstyti po futbolo aikštę taip pat nesinorėjo, taip gimė idėja kilnoti svorius. Tiesa, už gyvenimą pakeitusį sportą Andrius dėkoja ir tėčiui – būtent jis suvirino pirmą, 32 kilogramų štangą.
Ir nors dabar Andrius pluša tvarkingose, įvairiausių treniruoklių pilnose salėse, jo karjera prasidėjo rūsyje, tarp mamos užkonservuotų daržovių, šalia uogienės stiklainių.
„Kartu su dviem klasiokais prisitempėme įvairių geležinių strypų, svarmenų, kas ką rado, tą ir ėmėme. Taip rūsyje ir pradėjome kilnoti, o suvokimo, nei ką, nei kaip daryti tikrai nebuvo. O apie tokį dalyką, kaip reikia taisyklingai atlikti pratimą, supratimo tikrai nebuvo.
Turėjome keletą senų žurnalų ir nieko nesuvokdami bandėme kopijuoti. Tuo metu tokių dalykų, kaip asmeninis treneris, tikrai nebuvo, niekas iš draugų neturėjo kompiuterių, todėl pradžioje buvo visiškas neišmanymas, nors tai turbūt per daug gražūs žodžiai“, – prisiminęs juokiasi A.Pauliukevičius.
Draugų kompanija rūsyje sportuodavo 7 kartus per savaitę, po kelias valandas. Ir nors rezultatai pasirodė išties greitai, Andrius iki šiol negali patikėti, kad taip neatsargiai sportuodamas nepatyrė jokios traumos.
„Mes sportuodavome septynias dienas per savaites, po porą valandų. „Rezultatai pasimatė greitai, bet iš nežinojimo persitreniruodavome, tai nebuvo efektyvu. Vienas dalykas, kurio aš iki šiol nesuprantu – kaip tą darydamas aš negavau jokios traumos, negavau išvaržos. Išbridau iš to visiškai sveikas, tam paaiškinimo neturiu“, – juokiasi kultūristas.
Ir nors Andriaus paskata sportuoti buvo merginos, šis planas neišdegė. Kodėl?
„Būdamas 11-oje klasėje pradėjau sportuoti ir tam skyriau visą dėmesį, dvyliktoje klasėje visą dėmesį skyriau mokslams, o po mokyklos stojau į universitetą. Pirmas kursas buvo stresinis, o antrame kurse atradau varžybas. Tad nors motyvacija ir buvo merginos, aš joms tiesiog neturėjau laiko“, – juokiasi vyras.
Ateities planuose – sunkioji atletika
Už kultūrizmo varžybas Andrius Pauliukevičius dėkoja savo pusbroliui Gintarui Martinkėnui. Pamatęs jo entuziazmą ir puikų pasiruošimą, pusbrolis tapo pirmuoju treneriu.
„Jis pamatė mano entuziazmą ir faktą, kad esu genetiškai tinkamas dalyvauti varžybose. Jis ir buvo mano pirmasis treneris, būtent jis ir paruošė mano pirmosioms varžyboms“, – prisimena Andrius.
Kaip ir sportas, taip ir varžybos greitai užkabino – Andrius kultūrizmo varžybose dalyvauja jau 16 metų.
Lietuviškasis „Tarzanas“ iki šiol dalyvauja kultūrizmo varžybose, o jo ateities planuose – net rimtesni iššūkiai. Nuo 2017-ųjų metų A.Pauliukevičius pradėjo dalyvauti galiūnų varžybose, o iki 40-ies tikisi savo jėgas išbandyti ir sunkiojoje atletikoje.
„Paprastai žmonės po tiek metų treniruočių ir fizinio krūvio būna sukaupę nemažai traumų ir galvoja apie karjeros pabaigą. Aš esu visiškai sveikas ir dabar, būdamas virš 35-erių, save išbandau dar naujose sporto šakose.
Vis dėlto galiūno Žydrūno Savicko pralenkti Andrius Pauliukevičius nesitiki. „Toks žmogus gimsta kartą per šimtą metų ir tai ne visada. Galbūt esu žinomas, pažįstamas kaip žmogus, populiarinantis sportą, tačiau toks žmogus, kaip Žydrūnas Savickas yra nepralenkiamas.“
Ir nors dabar Andrius neįsivaizduoja savo gyvenimo be sporto, o apie pratimus ir sveiką gyvenseną galėtų kalbėti iki ryto, vyras pripažįsta niekada nesvajojęs būti sportininku. Ir nors šį faktą žino retas, Andrius Pauliukevičius pabaigė...istorijas studijas.
Taip susiklostė netikėtai – kadangi jo suolo draugas domėjosi istorija, jis taip pat suko šiuo keliu. Svarbiausia, studijuoti sekėsi puikiai, o bakalaurinis darbas buvo vienas iš geriausių. Vis dėlto jau studijuodamas suprato, kad tai nėra jo kelias, o antrame kurse pradėjęs dalyvauti kultūrizmo varžybose, niekur iš čia trauktis nebenorėjo.
O dabar Andrius sportui gali dėkoti ne tik už tvirtą kūną, darbą, bet ir žmoną, profesionalę trenerę ir mitybos specialistę Ilką Adams.
„Žmona, galimybė pagyventi Afrikoje, knygų rašymas, keliuose filmuose nusifilmavau, serialuose – visa tai yra tik dėl sporto. Sportui aš dėkingas už viską, ką gyvenime turiu“, – šypteli vyrams.
Tad jeigu ir jūs ieškote atsakymo, kaip užsidegti tokia didele aistra gyventi aktyviai, Andrius Pauliukevičius pataria nenustoti ieškoti. Svarbiausia – fizinė veikla turi teikti džiaugsmą.
„Atrasti meilę sportui reikia bandant skirtingas sporto šakas. Mano artimas draugas Andrius Užkalnis, nusprendęs keisti gyvenimo būdą, atėjo pas mane ir dirbo sporto salėje, bet galiausiai suprato, kad jam labiausiai tinka vaikščiojimas ir plaukimas. Puiku, nes jis atrado tai, kas jam patinka. Tik bandymas gali atrasti, kas tau patinka.
Tiesa, Andrius Pauliukevičius ir dabar sportuoja kasdien, tačiau atsirado daugiau rūpesčio sau.
„Kalbamės po mano pietų miego, nes ryte dariau kardio, po pusryčių dariau treniruotę su svoriais, grįžau namo, pamiegojau, o dabar dirbsiu toliau. Mano tikslas dabar yra ir toliau daryti tai, ką darau, ir toliau rimtai sportuoti, dalyvauti varžybose, tik dabar suprasdamas, kad man nėra 17-ka, norėdamas daryti tą patį turiu labai rimtai savimi rūpintis: negaliu praleisti valgymo, negaliu praleisti pietų miego, turiu save saugoti, kad mano karjera būtų ilga. Dabar visus dalykus darau taip pat, tik rimčiau“, – džiaugiasi Andrius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ilka Adams konkurse „Fit model Lietuva“ užėmė prizinę vietą: „Be vyro palaikymo būtų sunku“
