Kodėl tris mėnesius abu slėpėte savo draugystę?
Monika yra kitoks žmogus nei aš. Ji man nuolat primena, kad reikia būti kuklesniam, neviešinti asmeninio gyvenimo. Dėmesio jai tikrai nereikia. Be to, ne visi žmonės gali ištverti staiga padidėjusį dėmesį. Net ir pats jaučiu, kaip jis mane kartais slegia. Tarkim, vaikštau po parduotuvę, visi atsisuka, žiūri, šnabždasi, girdžiu tik „Šedžius, Šedžius, Šedžius...“. Nepasakyčiau, kad tai malonu.
Pagrindinė priežastis, kodėl Monika nenorėjo afišuoti mūsų draugystės, yra amžiaus skirtumas. Manau, dauguma į mano antrąją pusę žiūri su pavydu, gal net jaučia pagiežą.
Ko žmonės galėtų pavydėti Monikai?
Paprastai žmonės vieni kitiems pavydi to, ko patys neturi: pradedant dailia išvaizda ir baigiant patogiu, materialiai aprūpintu gyvenimu. O jei jie šalia žinomo ir daug uždirbančio vyro mato merginą, stengiasi tą pyktį išlieti įžeidinėdami ją. Net mano vaikai mokykloje užgauliojami vien dėl to, kad kažkas apie mane turi susidaręs prastą nuomonę. Man skaudu, kai kažkokia antipatija adresuojama ne tiesiogiai man, o mano brangiems žmonėms.
 |
| V. Ovadnevo nuotr./Andrius Šedžius ir Monika Kvietkutė |
Kaip Monika reaguoja į straipsnius spaudoje ir internete, ne itin malonius komentarus?
Monika yra protinga ir įžvalgi. Kai jai paskambina draugai, norėdami išsiaiškinti, ar tiesa, ką rašo spauda, Monika atšauna: „Turi kažkokių pretenzijų? Nepatinka kas nors?“ Ji pamažu mokosi iš manęs, kad nereikia jautriai reaguoti, o įžeidžiančius komentarus tiesiog būtina ignoruoti.
Kartu esate neseniai, tačiau Tu jau itin drąsiai sakai, kad Monika – mergina, kurią Tu myli. Užteko laiko tai suprasti?
Kadangi man ne 18 metų ir tas jausmas jau seniai žinomas, todėl ir šneku taip drąsiai. Keista ta meilė... Iš pradžių tu jauti simpatiją, paskui atsiranda trauka, bet visa tai neapsiriboja vien tik noru būti kartu. Viskas perauga į kur kas didesnį jausmą, kai suvoki, kad tas žmogus tau reikalingas. Tu tiesiog negali be jo! Monika man labai reikalinga. Jei visa tai galima pavadinti meile, tuomet aš myliu Moniką.
Šiauliuose jūs gyvenate kartu, tad tenka dalytis bendra buitimi. Kokia Monika namuose?
Mane be galo žavi, kad ji yra labai tvarkinga. Pasakiškai tvarkinga! Tiek pati, kaip mergina, tiek aplinka, kurioje ji gyvena, yra idealiai sutvarkyta, kiekvienas daiktelis turi savo vietą. Niekur nerastumėte nė dulkelės. Save Monika taip pat labai prižiūri. Tiek, kiek ji sunaudoja vandens, turbūt pakaktų net keturių asmenų šeimai (juokiasi)! Kalbu taip ne dėl to, kad man gaila vandens, o dėl to, jog tai pavyzdys, kaip mergina privalo rūpintis savo higiena.
Kalbant apie mano vaikus, kartais net sveikas pavydo jausmas manyje sukyla, nes jie labiau nori būti su Monika, o ne su manimi. Prieš atvažiuodamos į svečius, atžalos būtinai pasiteirauja, ar ji bus namuose. Jei bus, tuomet atvyksta. Kadangi aš esu užimtas žmogus, smagu, kad dieną mano vaikai laiką leidžia su Monika. Tik savo išdykėlių prašau neskriausti mano merginos.
Su antrąja puse namuose turbūt nešnekate apie politiką ir verslą?
Absoliučiai. Grįžęs namo, aš stengiuosi atsipalaiduoti ir negalvoti apie darbą. Mes kalbamės apie kitus dalykus.
Pastaruoju metu itin aptarinėjamas jūsų amžiaus skirtumas – neva ką A. Šedžius sau galvoja, į poras išsirinkęs mokinukę!
Aš nejaučiu tarp mūsų esančio 16 metų skirtumo. Gal daugeliui tai sukels juoką ir mes abu būsime sulyginti kaip vienodo proto, tačiau jausmai, amžiaus skirtumas ir protas neturi nieko bendra. Kai tau gera su žmogumi, tu nesistengi reaguoti į tai, ką šneka kiti. O man su Monika labai gera. Galbūt kol kas mes ir negalime aptarinėti rimtų temų, bet ar būtina tai daryti namuose? Monika – protinga mergina. Ji kartais ir mane paauklėja, ką žiniasklaidai sakyti, ką nutylėti.
O tiems mano kolegoms, kurie piktinasi dėl mūsų amžiaus skirtumo, galiu pasakyti, kad tarp politikų yra tokių porų, kuriuos skiria ne dešimties, o keliasdešimties metų amžiaus skirtumas. Be to, aš nepažeidžiu jokių moralės normų ir nesu kažkaip prasikaltęs, jog turėčiau teisintis.
Kadangi Monika yra moksleivė, natūralu, kad ją išlaikai. Tiesa?
Aš manau, kad kiekvienas save gerbiantis vyras privalo išlaikyti šeimą. Ne tik savo moterį, bet ir atžalas. Aš ir buvusią žmoną išlaikau, nes ji augina mano vaikus.
Didžiulio dėmesio sulaukei draugei padovanojęs naujutėlaitį BMW automobilį.
Nenoriu, kad visuomenė būtų suklaidinta. Automobilio aš nedovanojau. Tai yra transporto priemonė, kuri Monikai būtina. Automobilis šiais laikais – neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Monika ką tik gavo vairuotojo pažymėjimą, todėl jei mano finansinės galimybės leidžia įsigyti dar vieną mašiną, o raktelius perduoti mylimai moteriai, kodėl negaliu to padaryti?!
Tai nėra dovana merginai, siekiant jos palankumo. Tikrai nesu toks turtingas žmogus, kad aš, ką tik susipažinęs su mergina, pirkčiau jai naują automobilį. BMW registruotas mano vardu, tik juo važinės Monika.
Kaip lepini mylimą merginą?
Dovanoju gėles, negailiu komplimentų... Darau tai, ką daro kiekvienas vyras, norėdamas užkariauti merginos širdį.
Ar sudėtinga buvo įkalbėti Moniką persikraustyti pas Tave? Kaip į tai reagavo jos tėvai?
Labai ilgai Moniką įkalbinėjau, kad ji pas mane lankytųsi ne svečio teisėmis, o gyventų. Galų gale susipažinau su Monikos mama – nuostabia moterimi, mes pabendravome, radome bendrą kalbą. Ji suprato, kad Monikai kur kas daugiau pavojų iškiltų draugaujant su bendraamžiu vaikinu nei su manimi – viešu žmogumi. Taigi – Monikos tėvai pernelyg nesipriešino mūsų bendram gyvenimui. Manau, jie pajuto, kad jų dukra su manimi bus saugi.
Spaudoje minėjai, jog su Monika prie altoriaus gali žengti nors ir rytoj. Iš tikrųjų?
Noriu pabrėžti, kad mano žodžius žurnalistė savaip interpretavo. Apskritai, aš jos prašiau dar neviešinti mūsų santykių, norėjau palaukti, kol Monika baigs mokyklą. Deja, žurnalistė mane apgavo ir iš žodžių, kuriuos pasakiau jai asmeniškai, sukūrė straipsnį. Taip elgtis negarbinga. O kalbant apie vestuves, galiu patvirtinti, kad visos Monikos savybės man yra tokios priimtinos, jog aš tikrai ryžčiausi antrai santuokai. Tačiau esu įsitikinęs, kad nėra kur skubėti. Juk Monikai tik 18 metų... Jei ji būtų vyresnė, su tokia moterimi, atitinkančia visus mano reikalavimus, nė nedvejodamas žengčiau prie altoriaus.
Esu trijų vaikų tėvas, tad niekur nepavėluosiu. Turiu ne vieną bendraklasį ir bendrakursį, kurie iki šiol dar nesukūrė šeimos, tad jiems gal ir reikėtų paskubėti. O man pirštis Monikai ir ją skubinti ištekėti tikrai nėra reikalo.
Bet kilo tokių minčių, kad sutikai moterį, kuri skirta būtent Tau, su kuria galėtum net senatvės sulaukti?
Be jokios abejonės. Nemoku paaiškinti, kodėl Monika man patinka. Man tiesiog su ja gera.
Kadangi esi turtingas žmogus, Tau antrąją pusę reikėtų rinktis itin atsargiai. Juk yra moterų, kurioms rūpi tik vyrų pinigai.
Tokių moterų aš nesu sutikęs. Nė viena iš jų manimi nesinaudojo. Jei Monikai rūpėtų pinigai, aš tai jau būčiau pajutęs. Ji yra principingas žmogus. Atsargiai su ja elgiuosi, kad tik neįžeisčiau, nes žinau, jog ji tą pačią minutę galėtų susidėti daiktus ir išeiti. Tiek aš ją ir tematyčiau...
 |
| V. Ovadnevo nuotr./Monika Kvietkutė |
Monika Kvietkutė (18): „Dabar aš be jo tiesiog nebegaliu!“
Monika prisipažįsta, kad Andrius ne iš karto užkariavo jos širdį. „Mažiausiai du mėnesius jam teko atkakliai manęs siekti, kol pajutau, kad be to žmogaus nebegaliu gyventi“, – atvirai sako mergina.
Koks buvo Tavo pirmasis įspūdis pamačius Andrių?
Aš į jį visiškai neatkreipiau dėmesio. Apie Andrių, kaip apie vyrą, negalvojau. Jis man pasirodė linksmas, aktyvus žmogus. Jei man tada kas nors būtų pasakę, kad Andrius taps mano širdies draugu, net nebūčiau patikėjusi! Aš nežiūrėdavau net į penkeriais metais už mane vyresnius vaikinus! O čia toks amžiaus skirtumas...
Bet kažkokiu būdu jis užkariavo Tavo širdį.
Jis labai atkakliai manęs siekė. Gražios SMS žinutės, kvietimai išgerti kavos... Ilgai spyriojausi. Maniau – mes tik draugai, bet net pati nepajutau, kaip apie jį ėmiau galvoti vis dažniau ir dažniau. O dabar tiesiog nebegaliu be jo!
Andrius yra pirmasis Tavo vaikinas?
Taip. Ir dabar drąsiai galiu sakyti, kad myliu jį. Anksčiau galvojau, jog nesu pavydi, bet dabar jaučiu, kad viduje sukirba nerimas, kai Andrius su kažkuo kalbasi telefonu ar gauna SMS žinutę. Nerimauti neturiu jokio pagrindo, nes Andrius man skiria visą savo dėmesį. Aš jaučiu, kad tai MANO žmogus.
Monika, jei Andrius imtų ir rytoj Tau pasipirštų, ar atsakytum TAIP?
Žinoma. Nedvejočiau nė akimirkos!
