„Aktyvi šokėjo karjera prasidėjo, kai man buvo 12 metų. Tuomet Kėdainiuose šokau su savo pirmąja šokių partnere, kuri buvo už mane trejais metais jaunesnė. Atšokome penkerius puikius metus. Ir nors buvome labai šauniai susišokę, jautėme vienas kitą, buvome tikri bičiuliai, bet mes, kaip šokių pora, neturėjome ateities, pirmiausia, turbūt dėl amžiaus skirtumo. Be to, išėmėme visas tobulėjimo galimybes Kėdainiuose ir mūsų tėvai ėmėsi dairytis kitų trenerių. Netrukus Gintarė ir Tomas tapo mūsų antra šeima“, – portalui Žmonės.lt apie šokių pradžią pasakojo Andrius.
Vaikinas negailėjo gerų žodžių treneriams Slausgalviams, kurie, anot jo, turėjo atsakymą į bet kurį jų klausimą, buvo ne tik geri psichologai, bet ir draugai, patarėjai įvairiais gyvenimo klausimais. Pas Gintarę ir Tomą pradėjusi treniruotis šokėjų pora buvo lyg alkani vilkai, todėl neretai šokdavo iki tol, kol nepavilkdavo kojų po repeticijų. A.Bačkys atvirauja, kad trenerių pora išmokė labai daug, o kai kurias išmoktas pamokas jie panaudoja ir dabar.
„Bešokant, būnant kartu aš susižavėjau savo partnere. Po aštuonerių metų šokimo drauge tapome pora ir gyvenime. Jausmas buvo toks, lyg būtume draugavę visą gyvenimą. Dar dvejus metus šokome, bandėme siekti rezultatų, bet liūdino tai, kad netobulėjome ir mūsų šokis negerėjo. Puoselėjau gražius jausmus, bet jaučiausi taip, lyg būčiau sušokęs savo partiją. Vėliau tas nerimas ir abejonės persikėlė ir į mūsų santykius. Nemokėjau tos padėties pakeisti. Jaučiausi užstrigęs“, – prisiminimais dalijosi Andrius.
„Mokiausi Lietuvos sporto universitete, buvau beveik baigęs antrą kursą, tuo metu vasaros atostogos buvo beveik ant nosies. Nusprendžiau vienerius metus pailsėti, todėl pasiėmiau akademines atostogas ir apsisprendžiau išvažiuoti į užsienį 3 mėnesiams. Buvau sugalvojęs padirbėti, užsidirbti ir nuspręsti, ko aš pats noriu. Taip visiems ir pasakiau. Išsiskyrėme. Aš, kaip ir planavau, išvažiavau į užsienį, o mano partnerė ir draugė liko Kėdainiuose. Deja, aš visą vasarą negalėjau jos pamiršti, bet aiškiai suvokiau, kad nebėra kelio atgal, nes aš nutraukiau mokslus, mečiau šokius, palikau mylimąją, o grįžti atgal vos priėmus sprendimą taip pat negalėjau. Buvo tikrų tikriausias sunkmetis galvoje“, – pasakojo A.Bačkys.
Vaikinas susirado sezoninį darbą vienoje Anglijos fermų.Tuo metu jis net negalėjo pagalvoti apie šokius ar kažkokią panašią veiklą. Andrius vairavo traktorių, skynė obuolius, slyvas, kriaušes nuo ryto iki vakaro gyveno mažame karavane su kitais darbininkais. Anot kėdainiškio, nuo sunkaus fizinio darbo ir galvoje vyko tikras perversmas, savotiškas išsivalymas nuo praeities ir jausmų.
„Besibaigiant sezonui supratau, kad į Lietuvą grįžti vis dar nenoriu. Pasiskambinau seniems draugams, kurie gyveno Anglijoje jau beveik metus ir buvo įsikūrę pramoniniame Nortamptono mieste. Jau kitą dieną dirbau pas juos sandėlyje. Iki Naujųjų metų buvo likęs vos mėnuo, kai pajutau, kad man grįžo noras šokti. Atidirbau tik iki švenčių ir panirau į intensyvias šokių studijų paieškas“, – pasakojo A.Bačkys. Per mėnesį šokėjas atrado studiją „Step by step“, kurioje gavo darbą.
„Iš pradžių man teko parodyti jiems, kaip moku šokti. Žinoma, po 8 mėnesių pertraukos nebuvo paprasta, iš pradžių neklausė nei rankos, nei kojos, bet gana greit atgaivinau įgūdžius ir parodžiau, ko esu vertas. Man buvo svarbiausia, kad aš žinojau, ko aš noriu. Gavęs darbą, iš karto sukūriau moterų solo latino grupę. Taip vėl iš naujo panirau į savo mėgstamą sritį. Pagaliau ėmiausi darbo, kurį norėjau dirbti, – pasakojo A.Bačkys.
Kaip pasakojo šokėjas, Jungtinėje Karalystėje dabar ant bangos yra šokių projektai, kuriuose renkami pinigai labdarai. „Vadybininkas, kuris mane pasikvietė dirbti su juo, rengia tokius panašius projektus, kaip lietuviški „Šok su manimi“ ar „Kviečiu šokti“. Jis surenka įžymybes, populiarius žmones iš televizijos, laikraščių, gerai žinomas miestelių ir miestų personas, ruošia juos savo studijoje su šokėjais šešias savaites. Tuomet jau vyksta pasirodymai prieš publiką, o už patikusiais poras žiūrovai balsuoja telefonu. Partnerė yra parenkama burtų keliu, o šokius jau galime pasirinkti mes patys. Iš viso varžosi šešiolika porų ir yra atliekami trys šokiai: du privalomi ir vienas pasirenkamasis, pagal kurį vertina komisija“, – apie dalyvavimą projekte pasakojo šokėjas. Balandį vykusiame „Strictly“ konkurse Oksforde Andrius šoko su mokytoja Lynn Knapp.
Trečiam šokiui pora pasirinko rumbą, kuri lėmė, kad jie atsidūrė tarp 5 porų, patekusių į finalą. „Finale turėjome sušokti dar vieną savo pasirinktą šokį. Kai atlikome jį, mačiau, kad žmonės buvo sužavėti, todėl suvokiau, kad tikrai laimėjome. Didžiuojuosi šia mūsų pergale, o labdarai mes surinkome daugiau kaip 30 tūkst. svarų“, – džiaugėsi šokėjas.
A.Bačkys džiaugėsi, kad neseniai dalyvavo tokiame pat konkurse Coventry mieste. Ten ir vėl Andrius laimėjo pirmą vietą. „Mano vadybininkas džiaugiasi manimi ir vaidina laimės kūdikiu (juokiaėsi). Šis pasirodymas buvo jau trečiasis tokio pobūdžio konkurse. Džiaugiuosi, kad galiu padėti žmonėms, dalintis sukaupta patirtimi, kurią gavau iš savo trenerių. Dar nesenai net nesvajojau ir netikėjau, kad gyvenimas stebuklingai pasuks mane vėl ta pačia kryptimi“, – prisipažino A. Bačkys.
Nelaimingą meilę išgyvenusio vaikino širdyje jau liepsnoja nauji jausmai. Šiuo metu jis draugauja su profesionalia šokėja Reka Balogh, su kuria jis šoka. „Abu kuriame specialius pasirodymus. Abu esame pasinėrę į naują veiklą. Abu šiuo metu galvojame, kad mūsų didžioji sėkmė dar prieš akis. Mūsų laukia daug projektų. Esu dėkingas savo mamai ir šeimai, buvusios partnerės tėvams ir treneriams. Kai grįšiu į Lietuvą, būtinai noriu su jais susitikti ir jiems tai pasakyti“, – džiugiai kalbėjo Andrius.
