„Pirmas kartas, pamenu, abiem sukėlė didelį šoką. Neįsivaizdavome, kiek ten gyvena vaikučių ir su kokiomis problemomis, kaip jiems reikia šilumos, kaip jie puola tave apkabinti“, – laidoje „Gyvenimo spalvos“ prisiminimais dalijosi Ieva.
Nerimą dėl per anksti gimusios dukrelės išgyvenusi pora ne kartą savo laiką skyrė likimo nuskriaustiesiems. Ieva dalyvauja neišnešiotų naujagimių asociacijos veikloje, yra ankstukų ambasadorė.
„Kai tapau mama, vertybės apsivertė aukštyn kojomis, vienišų ar sergančių vaikų tema man tapo labai jautri“, – sakė dvi mergaites auginanti moteris, sulaukianti ir didelio karjeros aukštumų siekiančio vyro palaikymo.
Tiesa, I.Prudnikovaitės ankstukei dabar jau 8-eri. Tačiau išgyvenimus susilaukus vos 1,5 kg sveriančios dukters moteris prisimena iki šiol. „Viskas buvo kardinaliai kitaip, nes net nesi pasiruošęs tokiai minčiai, jog gimdymas gali įvykti anksčiau, nei planavai. Taip pat aš asmeniškai visiškai apie tai neturėjau jokių žinių“, – 15min pasakojo moteris ir pridūrė, jog dėl anksčiau į šį pasaulį atkeliavusios gyvybės teko praleisti ir nėščioms moterims skirtus kursus.
Tarp iššūkių, su kuriais turėjo susidurti, I.Prudnikovaitė įvardijo preeklampsiją (būsena, kai kūdikiui gimus per anksti yra sukeliama didelė rizika tiek jam, tiek jo mamai) bei savo nestabilią emocinę būklę.
„Tai yra didžiulė baimė ir stresas, nes tu nesupranti, kas vyksta, tu nesuvoki vaikelio mažumo, nesuvoki, kokia yra jo fiziologinė situacija, kiek yra išsivystę jo plaučiai (ar spėjo išsivystyti, ar nespėjo), kaip jo akys, ar jis kvėpuos, ar jo kvėpavimas sustojinės, kaip greitai užsikurs virškinimo sistema, ar jis išmoks žįsti – labai daug klausimų, kuriuos tu girdi ir užduodi sau. Tokie klausimai tau kyla pirmą kartą gyvenime, o žinių apie tai labai trūksta“, – pripažino ji.
Vis dėlto medikai šioje srityje, anot atlikėjos, daro stebuklus – jais galima visiškai pasitikėti ir jausti jų paramą. Moteris prisiminė, kad jai sunkiu metu gydytojai netgi atsakinėdavo į sudėtingus klausimus, papasakodavo, kaip elgtis atitinkamose situacijose, galima buvo lėtai mokytis drauge su jais.
Kaip tikino solistė, net ir su I.Prudnikovaitės psichologinėmis problemomis tuo metu buvo susitvarkyta. „Buvau labai pasimetusi, todėl man į pagalbą atsiuntė psichologą, jis padėjo išsiaiškinti emocijas, mintis. Taigi pagalba yra absoliučiai visapusiška“, – teigė ji.
Nors bėdų su mažyle buvo mažiau nei su kitais ankstukais, mat šie kartais gimsta ir sveriantys mažiau nei 1 kg, galvos skausmą I.Prudnikovaitė jautė jau ir parsivežusi kūdikį namo.
„Beveik 3 metus buvo bemiegės naktys, nes kūdikis buvo labai jautrus. Teko tvarkytis pačiai be profesionalų pakalbos, trūko ir miego, ir įtampa buvo, nes nežinojau, ko tas vaikelis verkė kiauras naktis. Bet tai būna neišnešiotukams – jų pilvelis neveikia ir t.t.“, – atviravo moteris bei pridūrė, jog viskas baigėsi gerai.
Tarp Lietuvos ir Šveicarijos
Dabar mergaitės jau kur kas didesnės, abi – mokyklinio amžiaus. Beje, tai – viena priežasčių, kodėl I.Prudnikovaitė kartu su jomis neišsikraustė į Šveicariją, kur dabar Sankt Galeno operos teatro ir simfoninio orkestro vyriausiuoju dirigentu dirba M.Pitrėnas.
„Per metus pusę metų matomės“, – apie tai, kaip dažnai šeima susitinka, pasakojo I.Prudnikovaitė. Anot jos, vyras atskrenda dažnai ir laiką su dukromis praleidžia kokybiškai. „Kadangi tai yra kokybiškas bendravimas – ne 7min per parą, nes jis tikrai daug laiko ir su meile praleidžia kartu su vaikais – man atrodo, jos nejaučia dėmesio trūkumo“, – pridūrė mergaičių mama.
Žinoma, dėl to, kad prižiūrėtų dukras, Ievai karjerą teko atidėti į šoną. Kaip pasakojo solistė, sprendimą apsiimti vaikais ji priėmė sąmoningai ir dėl to nesijaučia nuskriausta.
„Mano prioritetas šiuo metu yra dukros, taigi, iki galo atsidėti profesiniam gyvenimui negaliu. Be to, noriu matyti, kaip jos auga, nenoriu, kad jos augtų be mūsų, kol mes skraidome savo reikalais. Noriu su jomis bendrauti ne virtualiai, noriu jas vakarais užmigdyti ir tai yra mano laimė dabar“, – neslėpė ji.
Paklausta, ar nėra sunku vaikų priežiūra užsiimti vienai ir, nors ir ne visu tempu, bet dirbti, Ieva pripažino, kad būtent dėl to ją supa daug pagalbininkų. „Turiu pagalbos – mama, tėtis, draugai, kurie kartais gali prisidėti. Negaliu skųstis – kartais suderiname viską“, – sakė ji.
Nors kartkartėmis moteriai ir iškyla savirealizacijos klausimų, kodėl ji save nustūmė į antrą planą, dėl vyro karjeros ji turi tvirtą poziciją – į Šveicariją išvykti jam tikrai reikėjo. „Buvau pirmas žmogus, kuris sakė, kad jam reikia imtis siūlomo darbo – tai yra jo profesinis gyvenimas“, – 15min sakė moteris.
Panašu, kad šios I.Prudnikovaitės pastangos nelieka neįvertintos. Laidoje „Gyvenimo spalvos“, kuri rodoma trečiadieniais 19.30 val., M.Pitrėnas žmonai dėl prisiimto vaidmens negailėjo komplimentų.
„Nesakau, kad tai yra pasiaukojimas, gal skambėtų per garsiai ir dramatiškai, bet tai, ką daro Ieva, yra sunku. Man, su mano darbo rutina, tai būtų neįgyvendinama. Kartu ši užduotis – labai atsakinga. Jei simfonija nepavyks, tai – mažas dalykas. Jei vaiką pražiūrėsi – didelis. Čia – nacionalinė premija šeimoje“, – pripažino dviejų vaikų tėtis.
Nors Modestas yra pasirašęs kontraktą su Sankt Galeno operos teatru Šveicarijoje, šeima sako, kad jų namai visuomet bus Lietuva. „Minčių likti ir kraustytis nebuvo ir jų neatsirado ten pabuvus“, – sakė žinomas dirigentas M.Pitrėnas.
