Ir nors oficialiai didžiausias ir svarbiausiais kino festivalis Lietuvoje duris atveria kovo 15-ąją, dar dieną prieš jis buvo pristatytas kviestinei publikai. Vilniuje šimtams garsių kultūros, meno, pramogų, verslo, sporto, politikos atstovų buvo nutiestas raudonas kilimas, kuriuo žengusius vienijo viena – meilė kokybiškam autoriniam kinui.
2018-uosius „Kino pavasaris“ pasitinka su vizualiniu identitetu „Įkvėpimai“. 15min pasiteiravo, o kas įkvepia į festivalio atidarymą atvykusius svečius?
Atidarymo ceremonijoje dalyvavo iki 500 svečių, tarp jų ir ypatinga viešnia – Švedijos muzikos pažiba, žmogaus teisių aktyvistė Silvana Imam, turinti lietuviškų šaknų. Ji festivalyje pristato dokumentinį filmą „Silvana“, kuriame žiūrovai išvys reperės kelią į muzikos pasaulį.
„Galime kalbėti lietuviška“, – pokalbio pradžioje tarė Lietuvoje gimusi, bet Švedijoje užaugusi Silvana Imam.
Silvana 15min teigė, kad jos didžiausias įkvėpimas yra moterys visame pasaulyje.
Paklausta, kaip jaučiasi grįžusi į savo namus, pripažino besidžiaugianti kiekvienu grįžimu. Tad Plungėje, kur gyveno atlikėjos seneliai, užaugo jos mama, dažnai besisvečiuojanti Silvana žodžius beria žemaitiškai.
„Laba faina. Kiekvieną vasarą važiuojam į Plungę, kur mona močiutė, dieduks, bet dabar jau nebegyven. Ten būdavome kiekvieną vasarą. Tikra, laba faina“, – 15min kalbėjo atlikėja.
„Kino pavasario“ sielą, direktorę Vidą Ramaškienę įkvepia žiūrovai ir Lietuvos kūrėjai.
„Labai tikiu jaunais žmonėmis. Didžiausias įkvėpimas yra aktualias temas atrandantys kino kūrėjai, sugebantys pasiekti ir paliesti žiūrovų širdis“, – 15min prieš pat festivalio atidarymą kalbėjo V.Ramaškienė.
Žurnalistas bei rašytojas Rytis Zemkauskas toli įkvėpimo neieškojo. Tai – kinas, pasakojantis apie žmogaus dramą.
„Apie dramą nuo komedijos iki tragedijos, nuo farso iki siaubo filmų. Vis ta žmogiškoji drama, vis tas pasakojimas, kokie mes esame, kaip mes esame, ir ką reiškia šitas neilgas, bet nuostabus buvimas pasaulyje“, – sako Rytis Zemkauskas.
Dizainerę Jolantą Talaikytę įkvepia trys svarbūs gyvenimo aspektai: dalinimasis, bendravimas, širdžių šiluma. Būtent todėl dramos ir žmogaus jausminių potyrių ji ieškanti ir kine.
„Labai prastai barškinti pianino klavišais arba eiti į filharmonijos koncertą, operą“, – tokius įkvėpimus įvardijo Seimo narė Aušra Maldeikienė. Tuo tarpu kine įkvėpimo ji ieško arba romantiniuose filmuose, arba fantastiniuose, pavyzdžiui, Andrejaus Tarkovskio „Stalkeryje“.
Aktorė Gražina Baikštytė primena, kad įkvėpimo paieškos nėra jau tokios sunkios. Pavyzdžiui, ją įkvepia geras oras.
„Ir artimi žmonės, dukra, anūkė“, – nusišypsojo G.Baikštytė.
„Kelionės ir dar kartą kelionės, – ilgai nesvarstęs tarė atlikėjas Vaidas Baumila. – O į keliones įeina ir oras, žmonės, maistas“. Muzikantas neabejoja, kad galimybė pažinti pasaulį, kultūrą yra vienas pagrindinių inspiracijos kelių.
„Bent jau aš po kelionių sėdu rašyti, kurti“, – sako V.Baumila. Visgi kine įkvėpimo ieškoti lengviau. Anot V.Baumilos, jo galima ieškoti nuo fantastikos iki legendinio „Blade Runner“.
„Visgi man pastaruoju metu labiausiai imponuoja vudi aleniškos komedijos. Dabar neseniai pabaigiau antrą sezoną serialo „Master of None“, kuris yra puikus, labai gyvenimiškas“, – teigė V.Baumila.
Kas yra aktoriaus, laidų vedėjo Manto Stonkaus įkvėpimai?
„Tai – mano kasdienybė. Tai žmonės, su kuriais aš leidžiu laiką, žmonės, su kuriais aš gyvenu, žmonės, kuriuos aš auginu. Čia yra mano pagrindinis įkvėpimo šaltinis tiek kūrybai, tiek gyvenimui, tiek meilei, tiek džiaugsmui“, – sako aktorius.
Duoklės sielai jis randa ir kine: „Mėgstu istorinius filmus, Renesanso laikotarpį. Kadangi esu teatro aktorius, mėgstu stebėti dailininko darbą. Teatrališkumas kine man yra pliusas“.
„Visų pirmiausia vaikai, iš jų turime mokytis. Jie padeda kiekvieną dieną įsikvėpti, nustebti, atrasti džiaugsmą smulkmenose“, – sako Živilė Vaškytė.
Šiais metais po motinystės atostogų į televiziją grįžusią laidų vedėją įkvepia ir darbiniai iššūkiai, nauji pašnekovai. Galbūt todėl filmuose ji dažniausiai ieško tikrų istorijų, tikrų pavyzdžių.
Šiemet festivalis švenčia 23-iąjį gimtadienį, o per šiuos metus jis spėjo užsitarnauti tiek žiūrovų, tiek kino pasaulio profesionalų pagarbą.
Šiemet festivalyje bus pristatyti 112 pilnametražių ir 56 trumpametražiai filmai, tarp kurių – net 12 lietuviškų premjerų.
Kaip ir kasmet programoje – tiek stiprūs debiutai, tiek pripažintų meistrų darbai. Gausi programa žiūrovų patogumui suskirstyta tik į penkias programas: „Metų atradimai“, „Festivalių favoritai“, „Meistrai“, „Kritikų pasirinkimas“ ir Europos debiutų konkursas.
Festivalis „Kino pavasaris“ prasidės kovo 15-ąją ir tęsis iki kovo 29-osios, jis vyks net 11-oje miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, ir Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose ir Varėnoje.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Kino pavasaris“ iškilmingai atvėrė duris: šventės staigmena – Švedijos lietuvės Silvanos vizitas
