Vardas, pavardė: Antanas Nedzinskas.
Gimimo data, vieta: 1981 03 15, Alytus. 28 m.
Šeima, kurioje gimė: mama Stasė – mokytoja, poetė, o tėtis Antanas – inžinierius; turi du vyresniuosius brolius – Liną ir Laimį.
Šeiminė padėtis: nevedęs.
Išsilavinimas: Vilniaus universitete baigė bibliotekininkystės ir informacijos specialybę, vėliau įgijo ryšių su visuomene magistro laipsnį.
Veikla: Seimo narys.
Antanai, baigiasi metai. Kokie jie Tau buvo?
Sakyčiau, sėkmingi. Sėkmė mane lydėjo nuo pat tos dienos, kai laimėjau Seimo rinkimus. Ne kiekvienam žmogui pasitaiko tokia galimybė, ne kiekvienas užima tokias pareigas. Tai ne tik garbė, bet ir didelė atsakomybė. Esu labai aktyvus Seimo narys. Kai grįžtu pas tėvus, mane jie dažniausiai mato tik kelias akimirkas, nes aš pasidedu daiktus ir išvažiuoju į kokį nors renginį ar susitikimą.
Ar jautiesi žmonių suprastas? Sulauki jų palaikymo?
Sunkiausias metas buvo tuomet, kai vyko naktiniai posėdžiai, kai turėjome skubiai priimti svarbius sprendimus. Tada vengiau rodytis viešumoje. Labai mėgau lankytis turguje, tuo metu ten sulaukdavau itin daug dėmesio: sunerimę žmonės prie manęs prieidavo, klausdavo, kaip reikės gyventi toliau. Kiek galėdavau, stengdavausi jiems viską paaiškinti. Po pirmųjų darbo Seime mėnesių galvoje atsirado žilas plaukas. Jis mane „papuošė“ ne todėl, kad senstu, tiesiog tuo metu patyriau didelį stresą.
Minėjai, kad mėgdavai lankytis turguje. Dabar to vengi?
Vis dar lankausi. Labai mėgstu sendaikčių turgų. Patinka įsigyti neįprastų arba neveikiančių daiktų, kuriuos pats galėčiau sutaisyti. Prekybininkai mane pažįsta, būna, kad leidžia nusipirkti skolon, jei tuo metu pritrūkstu pinigėlių. Aš ir į dėvėtų drabužių parduotuves užsuku, bet ten dažniausiai ieškau senų plokštelių.
„Žmonės man išreiškia pagarbą, išsako savo mintis, vos ne išpažintį esu priverstas išklausyti. Kartais jie mane net stengiasi paliesti, kad įsitikintų, jog aš iš tikrųjų egzistuoju.“
Nepyksti, kad Seimo nariams teko beveik per pusę susimažinti atlyginimus?
Ne, nes gyvenu vienas, mano poreikiams pakanka pinigų. Be to, ir susitaupau, todėl savo vestuves tikrai turėsiu už ką iškelti! Nesu išlepintas. Kai Seimo viešbutyje man davė vieno kambario butą, iš pradžių jaučiausi gavęs per daug erdvės, nebuvo jauku morališkai. Aštuonerius metus gyvenau studentų bendrabutyje, trise dalijomės 18 m² kambarėlį ir nekildavo jokių problemų, nors mano tėvai gyvena dideliame name Alytaus pakraštyje. Taigi prie didelių valdų buvau pripratęs.
Buvai netgi užsiminęs, kad į savo viešbučio kambarėlį gali priimti gyventi moterį su vaikais. Atsirado norinčiųjų?
Laiškų gavau daug, tačiau kantriai pratylėjau, neatsakiau nė į vieną. Man rašė nepažįstamos moterys. Jos norėjo su manimi draugauti, susitikinėti. Kadangi esu labai aktyvus, nerasčiau laiko su kažkuo artimai bendrauti.
 |
| Nuotrauka iš asmeninio albumo/Antano Nedzinsko kambarys Seimo viešbutyje |
Vadinasi, antrosios pusės neturi?
Neturiu. Aišku, norisi šilumos, bet pajutau kur kas vertingesnę vienatvės pusę – tam tikra prasme dabar jaučiuosi taip, lyg būčiau kunigas. Kai susitinku su žmonėmis, pastebiu, kad jie į mane žiūri kitaip – tarsi į tarp žemės ir dangaus egzistuojančią būtybę, lyg į Dievo pasiuntinį. Žmonės man išreiškia pagarbą, išsako savo mintis, vos ne išpažintį esu priverstas išklausyti. Kartais jie mane net stengiasi paliesti, kad įsitikintų, jog aš iš tikrųjų egzistuoju.
Gal specialiai neieškai antrosios pusės, kad išsaugotumei Dievo pasiuntinio tyrumą?
Per prievartą jos ieškoti nereikia. Turiu daug pažįstamų merginų, su kuriomis galiu ir pabendrauti, ir kavos atsigerti. Susiduriu su didelėmis problemomis: jei žmogaus nepažįstu, nežinau, kokie jo ketinimai. Kas žino, gal dauguma merginų su manimi nori bendrauti ne todėl, kad esu Antanas, o kad kitoms pasigirtų, jog susipažino su Seimo nariu?
Pastebėjai, kad merginos naudojasi vyrais?
Taip, tačiau šito nesureikšminu. Būna, kavinėje nepažįstamos merginos paprašo manęs ką nors joms užsakyti. Žinau, jos manimi naudojasi, bet man tai labai įdomu, stebiu, kas vyks toliau.
Buvusi projekto „Dangus“ dalyvė Edita mums atvirai papasakojo apie jūsų Seimo viešbutyje praleistas bendras naktis. Tu tvirtini, kad nieko panašaus nebuvo?
Tarp mūsų buvo tokia kalba, kad jei Edita apsilankys Vilniuje, aš ją priimsiu pernakvoti kaip bičiulę. Tokio atvejo nepasitaikė, todėl Edita pakalbėjo „su avansu“. Nepykstu ant jos. Kas kaip moka, tas taip save reklamuoja.
 |
| Nuotrauka iš asmeninio albumo/Antanas Nedzinskas |
Minėjai, kad mėgsti skaityti interneto komentarus. Taip bandai suprasti žmonių interesus? O užgaulūs žodžiai neskaudina?
Prie užgauliojimų esu pripratęs, sukaupiau didelę patirtį šioje srityje. Stipriai užsigrūdinau. Perskaitęs tik nusišypsau. Įžeidžiantys komentarai skatina tobulėti, be to, tampi ne taip lengvai palaužiamas. Juk tą patį, ką žmonės apie tave rašo internete, gali išgirsti autobuse, gatvėje, todėl privalai mokėti susitvardyti ir savo taikliu žodžiu sužlugdyti kito žmogaus iniciatyvą tave įžeisti.
Neseniai Lietuvą apskriejo žinia, kad A. Nedzinskas girtas pagautas prie automobilio vairo. Kas iš tikrųjų ten įvyko?
Turėjau slaptą kavinę, kurioje visada jaučiausi jaukiai, nes žinojau, kad niekas manęs ten neseks. Pasirodo, klydau. Užsukau išgerti bokalo alaus. Prie manęs prisėdo tamsiaplaukė, vėliau prisijungė keli vyrukai. Kartu praleidome kelias valandas, alų gurkšnojau tik dėl to, kad burna neišdžiūtų. Vadinasi, negalėjau viršyti leistinos normos. Kai iš kavinės išvykau, kažkas iš kompanijos paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad prie automobilio vairo sėdo girtas Seimo narys. Bandė ant kojų sukelti policiją, o aš sėkmingai grįžau namo. Taigi skandalas subliuško.
