Šis interviu – apie nestandartinį pavadinimą, šeštąjį grupės narį, veiklos prasmę ir koncertą festivalyje „Senamiesčio žiogas“ rugpjūčio 20 d.
Kodėl toks grupės pavadinimas: ar jis turi simbolinę prasmę ir įpareigoja atitinkamai elgtis, ar čia tik žodžių žaismas?
Norėjome visiškos priešingybės tokiems pavadinimams kaip SEL ar YVA, todėl teko gerokai palaužyti galvas, kad paskui galėtume laužyti liežuvius. Grupė gyvuoja beveik trejus metus, pavadinimas dvigubai vyresnis. Grupės vokalistas ir smuikininkas Juozas turi puikią formulę pavadinimui paaiškinti: Antikvariniai, nes solidu, vertinga, Kašpirovskio – paslaptinga, Dantys – aštru.
Antikvariniai, nes solidu, vertinga, Kašpirovskio – paslaptinga, Dantys – aštru.
Grupę įkūrėte dviese, dabar esate penkiese, tačiau nuolat minimas ir šeštasis grupės narys – pagal slaptus brėžinius gamintas gramofonas, kaip patys jį vadinate „gramofobu“. Kodėl jis toks svarbus?
Gramofobas yra neatsiejama grupės dalis. Jis yra mūsų „variklis“. Svarbus, nes kiekvieną pasirodymą pradedame prisiuostę jo dūmų (juokiasi). Neveltui esame garu varoma grupė!
Ne mes jį pasirinkome, o jis mus pasirinko. Eilinį kartą susirinkome į repeticiją, o jis stovi ir dūmija mums. Taip ir pradėjome draugystę.
Stebint jūsų pasirodymus labai sunku apsispręsti, ar jūs romantikai ar chuliganai?
Mes esame ambivalentiški. Mumyse nuolat kovoja dvi stichijos: romantika ir chuliganizmas. Tik akimirkoj kuri nors viena iš jų paima viršų, todėl vieną sykį mes vienokie, kitą – kitokie.
Kiekvienas jūsų koncertas yra tarsi mažytė šventė žiūrovui. Ko gali tikėtis festivalio „Senamiesčio žiogas“ klausytojai, rugpjūčio 20 d.?
Kiekvienas grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ koncertas yra šventė net tik žiūrovui, bet ir mums! Pakankinkit mus truputį, kad išduotume. Taip paprastai paslaptys neišduodamos...
Muzikuojate jau nuo 2006 metų, kodėl tik dabar nusprendėte išleisti debiutinį albumą?
Gavome ženklą, kad jau laikas (šypsosi).
Kas jus įkvepia kurti smagias ir kartu ironiškas dainas? Kas jūsų mūza?
Įkvėpimo semiamės tiesiog gyvenime: gatvė, buitinės realijos, žiniasklaida, kriminalai. Pavyzdžiui mūsų Martynas nuėjęs į Darbo biržą ir išvydęs daug tokių pačių situacijų sukūrė dainą „Atsisakau“.
Scenoje puošiatės nestandartinio stiliaus apranga. Kas įvaizdžio autorius?
Įvaizdžio autorius yra mūsų Martynas, kuris vaikystėje svajojo tapti Statkevičiumi (šypsosi). Mes esame labai skirtingi, tačiau tuos skirtumus atskleidžiame per vienodas išskirtinio stiliaus aprangas.
Ar penkiems vyrams nėra sunku draugiškai sugyventi? Kaip sprendžiate kylančius konfliktus?
Aišku, kad nėra lengva. Ginčijamės, šaukiame ir leidžiame dūmus ne mažiau nei mūsų gramofobas. Išsakome viską čia ir dabar, nepasiliekame nieko kitam kartui.
Jei reikėtų atsisakyti muzikos ir realizuoti save kitoje srityje, kokia sritis tai būtų?
Kol kas muzikavimas nėra pagrindinė mūsų veiklos sritis, bet dėl jos galėtume atsisakyti daug.
