Pirmagimę Lėją tiesiog ant rankų nešiojantys Julija ir Laurynas Žižiai, savo šeimą nusprendė dar pagausinti. Jiedu už kelių mėnesių sulauks dar vienos dukros.
„Kai pastojau antrą kartą, iš pradžių pamaniau, kad gal per anksti šiek tiek, gal reikėjo dar palaukti, bet apskaičiavę dukrų amžiaus skirtumą visgi nusprendėme, kad viskas gerai ir ilgiau laukti nėra ko. Be to, dabar Lėja kiekvieną mėnesį vis kitokia, savarankiškesnė, nors meili ir labai gera, bet jau turi daug veiklos ir jai mamos nebe taip reikia. O aš pasiilgau būti besąlygiškai reikalinga, laikyti priglaudusi tą mažą būtybę, nepaleisti, myluoti“, – 15min pasakojo Julija Žižė.
Vieną gražiausių gyvenimo žinių Julija kone visą savaitę laikė paslaptyje – norėjo džiaugtis tokia naujiena tik su šeima.
„Atsikėliau anksti ryte, vyras su dukra dar miegojo susiglaudę nosimis, o aš visą savaitę pralaukusi nekantravau, koks bus nėštumo rezultatas. Išvydusi teigiamą, nebegalėjau užmigti, nors buvo gal 6 val. ryto... Tada glostydama vyrą pašnibždomis į ausį pasakiau: „Kelkis, reikia šventę švęsti.“ Jis pasimuistė: „Kokią? Meile, juk dar labai anksti, einam miegoti.“ Sakau: „O teigiamo nėštumo rezultato tikrai nenori švęsti?“ Jo akys iškart pražvalėjo! Pradėjo mane bučiuoti, apkabino, vėl bučiavo, vėl apkabino... Tuomet ir Lėja pabudo, aš susigraudinau juos abu apkabinau ir pasakiau: „Na ką, ir vėl nuotykis prasideda!“ – šypsojosi ji.
Ir nuo tos akimirkos šypsena iš Žižių šeimos veido nedingsta... „Jaučiuosi tobulai, labai laiminga, man euforija, – džiaugėsi Julija. – Tiesa, iki trečio mėnesio abu nėštumai skyrėsi kardinaliai. Šį kartą buvo ir silpna, ir nieko nesinorėjo, tik gulėti. Bet sulig 12 savaite viskas dingo ir dabar yra lengviau, nes jau žinau, kaip viskas vyksta toliau. Juokiamės, kad net pas gydytoją nebeiname taip dažnai, kaip anksčiau. Visiškas atsipalaidavimas. Skraidau padebesiais ir laukiu nesulaukiu susitikimo su mažąja.“
Dukra Lėja jau taip pat nekantrauja pagaliau pasimatyti su savo būsima žaidimų kompanione. „Ji glosto pilvuką, bučiuoja, prisiglaudžia ir apsikabina. Stengiamės daug pasakoti, kaip viskas bus, kad turės geriausią draugę, kaip bus linksma žaisti, rūpintis ir būti visiems keturiese“, – sakė J.Žižė.
Tėvai Lėjai vardą rinko pagal tėčio pirmąją vardo raidę. Antrosios dukters vardo galvojimo džiaugsmai šįkart atiteko mamai.
„Vardą rinkau pagal savo vardo galūnę. Jau kai užsibrėžiau atrasti, tai ir ieškojau naktimis, nes kadangi jau žinome, ko laukiame, norisi vadinti vardu, o ne „mažyte“, „lėlyte“... Pamačiusi Othilia vardą, jį sulietuvinau, paskaičiau reikšmę – bruožai, tinkantys mūsų šeimai, tad abejonių neliko. O ir skamba labai didingai! Tegul būna ji mūsų mažoji princesė Otilija, – šypsojosi ji. – Beje, mano draugai patys atspėjo, ko laukiuosi ir koks bus vardas. Mano švenčių dekoravimo veikla pavadinta „Otilea“ – dėl vardų Otilija ir Lėja. Tai reiškia, kad man dukros suteikia tokią gražią ir didelę laimę, kaip visos pasaulio gėlės.“
Nors darbuose Julija galėtų sukti kaip vijurkas dar ir dabar, šį nėštumą ji nusprendė išlaukti ramiai – besimėgaujant, atsipalaidavus ir darant tik tai, kas jai tikrai teikia laimę.
„Idėjų atsiranda milijonas, visas jas išgryninu ir užsirašau, kai ką jau net bandau įgyvendinti, bet viskas ramiai ir užtikrintai. Dabar gėlių ir švenčių dekoras man yra vietoj meditacijos, jaučiuosi tobulai kurdama grožį ir jaukumą kitiems, pasikraunu nuo to“, – teigė Julija.
O kad jau nėštumą kurį laiką moteris stengėsi nuslėpti, fotografavosi retai, dabar Julija stengiasi atsiimti už visus prabėgusius mėnesius: „Po to dar bus gėda dukrai į akis pasižiūrėti...“ – juokėsi J.Žižė.
Tad su 15min Julija Žižė dalijasi išskirtinės fotosesijos kadrais.
