Pasakodamas liūdnai pasibaigusio trečiadienio įvykius, Joringis prisiminė tądien atvažiavęs į Vilniaus centrą dirbti – reikėjo filmuoti reklamą. Automobilį stilistas paliko Juozapavičiaus gatvėje, manė, kad ten saugu. Juk vienoje pusėje yra naujas pastatas, kitoje – mokykla.
Smagiai praleidęs laiką reklamos filmavimo metu, J.Šatas po jo grįžo prie automobilio. Tiesa, iš pradžių nieko blogo nepastebėjo, tik vėliau jo laukė nemaloni staigmena.
„Iš vienos pusės automobilis atrodė toks, kokį jį ir palikau, tačiau atidarau galines dureles, deduosi daiktus, o prie manęs prieina mergina ir sako: „Ai, tai čia jūsų mašiną ką tik apvogė“. Sustingau, daiktai iškrito iš rankų, sakau: „Ką reiškia apvogė?“. Pasuku galvą ir matau, kad pilna šukių. Nutirpo kojos ir rankos“, – 15min tvirtino Joringis.
Pasak vaikino, automobilio stiklas buvo išdaužtas stipriai. Jis net neįsivaizduoja, kokiu daiktu tą reikėjo padaryti.
J.Šatas iškart pasigedo savo kuprinės, kuri buvo palikta ant priekinės sėdynės. O joje buvo pasas, automobilio dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, kortelės, krovikliai, kiti asmeniniai daiktai, taip pat 200 eurų.
„Ten buvo pusė mano gyvenimo, – liūdnai atsiduso Joringis. – Pavogti daiktai buvo 700–800 eurų vertės, bet kokia iš viso žala, net neįsivaizduoju, nes juk ir nauji dokumentai kainuos, ir išdaužtas langas. Ir mašina net ne mano, o draugės, tai labai nemaloni situacija.“
J.Šatas dar pašmaikštavo, kad gal čia konkurentai iš šokių projekto, kuriame jis dalyvaus, prikišo nagus, bet netrukus pridūrė, kad tokiu atveju būtų buvę pavogti bagažinėje gulėję šokių bateliai. Surimtėjęs patikino, kad tikrai neturi įtarimų, kas galėjo taip pasielgti.
„Aišku, man didesnė moralinė, o ne piniginė žala. Ten buvo ir, pavyzdžiui, knygutė su mano visais darbais, kontaktais. Kai dabar ir taip tie darbai neaiškūs, kai kiekvieną centą skaičiuoji, dar gauni ir pliauską per veidą...“, – nusivylimo neslėpė J.Šatas.
Anot pašnekovo, tądien filmavime jis praleido maždaug septynias valandas, o pats apiplėšimas įvyko likus bene penkioms minutėms iki jam ateinant – apie 19 valandą. Tą jam pasakė incidentą mačiusi minėta mergina.
Įvykio liudininkė vagį matė tik iš nugaros – jos teigimu, nusikaltėlis buvo maždaug 170–175 cm ūgio, su pilku džemperiu. Vis dėlto pagauti jo esą neturėjo galimybių.
„Ji ateidinėjo iš toli, nešėsi violončelę ir pastebėjo, kad tas vyriškis išlenda su kuprine, pradeda bėgti, pameta savo skėtį. Dar bandė atsisukti, jį pasiimti, bet pamatė, kad ateina žmonės ir su kuprine net nenubėgo, o sau ramiausiai nuėjo.
Mergina iškvietė policija, sakė, kad būtų bandžiusi jį sekti, bet kadangi nešėsi violončelę, nelabai su ja būtų pabėgusi. Ir ji, matyt, dar studentė, jai pačiai šokas buvo“, – kalbėjo apiplėštas stilistas.
Pasakodamas tolimesnius įvykius, J.Šatas teigė su atvykusia policija prasėdėjęs tris valandas, jie dar bandė ieškoti vagies, bet paieškos buvo bevaisės.
„Juk jis galėjo nueiti į kokį kiemą arba sėsti į pirmą pasitaikiusį autobusą ir išvažiuoti. Tikrai tas žmogus nesinešė kuprinės ant parodos“, – svarstė Joringis.
Į įvykio vietą buvo atvykę trys ar keturi policijos ekipažai. Priekaištų pareigūnams vaikinas pabrėžė tikrai neturintis.
„Jie labai stengėsi, malonūs žmonės, matosi, kad supranta ir nuoširdžiai dirba. Manau, kad kaip galės, taip padės“, – vylėsi J.Šatas.
Tiesa, netoli nuo įvykio vietos yra vaizdo stebėjimo kameros. Vis dėlto atvykusi policija neturėjo teisės peržiūrėti užfiksuotų įrašų, mat pirmiausia reikia gauti restorano leidimą.
„Labai daug žmonių kaltina mūsų pareigūnus, bet jiems labai dažnai irgi būna surištos rankos. Taip, tokioje situacijoje nėra ko laukti, bet juk jie nekalti, kad nufilmuotos medžiagos iškart peržiūrėti negali“, – supratingesniems palinkėjo būti Joringis.
Vis dėlto stilistas atviravo neturintis daug vilčių, kad jo daiktai atsiras. „Nebent kas nors ras kuprinę ir pagal išmestus dokumentus atseks“, – pridūrė.
Užtat patikino, kad tai bus gera pamoka, jog nereikia brangių asmeninių daiktų palikti automobilyje, ypač taip, kad matytųsi per stiklą.
Beje, J.Šatas su pusbroliu Kaune pirmąsyk buvo apiplėšti dar vaikystėje, kai buvo 9 ar 10 metų amžiaus. Tada nusikaltėlis prie Vytauto parko pusbroliui po kaklu pakišo peilį ir atėmė pinigines.
„Bet kad atsitiktų taip, kaip dabar, tai pirmą kartą gyvenime. Pirmą kartą gyvenime turėjau progą ir pasėdėti policijos automobilyje. Tik į areštinę neišvežė“, – šyptelėjo Joringis.
