15min B.Navickaitė pasakojo, kad P.Gražulis dar jos nėštumo metu teigė, kad mergaitei savo pavardės nesuteiks.
„Dabar ji turi mano pavardę. Seniai jo prašiau, aš labai norėjau, kad mergaitė turėtų savo tėvo pavardę, taip ir turėtų būti. Aš ne sau prašau jo pavardės, aš prašau jo dukrai. Tvirtino, kad niekaip neduos“, – pasakojo B.Navickaitė.
Net tuomet, kai DNR tyrimo rezultatai parodė, kad P.Gražulis yra B.Navickaitės dukters tėvas, suteikti pavardės jis vis tiek nesutiko.
„Aš nežinau, kodėl jis nesutinka. Jis nusprendė, kad mergaitei pavardės nereikia ir tiek. Yra teigiamas DNR, bet oficialūs popieriai dėl tėvystės dar nėra sutvarkyti. O kai bus sutvarkyti, aš turėčiau kreiptis į teismą ir įrodyti, kad pavardė mergaitei yra būtinai reikalinga“, – teigė B.Navickaitė.
Birutė pasakojo, kad net dukros vardo rinkimas buvo palydėtas patyčiomis.
„Siūliau jam, kad jis duotų mergaitei vardą, jis atsisakė ir teigė, kad jam jokio skirtumo. Pasiūlė vaiką pavadinti Alfonsiuku ar Sigute, prisijuokė iš manęs tyčiodamasis. Buvo labai skaudu“, – atviravo B.Navickaitė.
Birutė stebėjosi, kad dukrai nė nežinodama išrinko P.Gražulio mamos vardą.
„Kai nežinojau, ar mergaitė gims, ar berniukas, sugalvojau du vardus. Paskui sužinojau, kad jo abiejų tėvų tokie vardai. Tiesiog sutapimas toks išėjo, bet labai nustebino. Dar švelniai pasakyta, kad nustebau“, – sakė B.Navickaitė.
B.Navickaitė pasakojo, kad šiuo metu mergaitė jaučiasi puikiai, tačiau pačiai Birutei po aktyvaus prekybos sezono žūtbūt reikia poilsio.
„Labai noriu pailsėti. Darbo buvo labai daug, kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro. Čia tikrai yra ne juokas. Atlaikau, žinau, kad reikia, ir atlaikau. Sunkiausia ne tai, kad daug darbo, o kad vasarą beveik vaiko nemačiau“, – 15min pasakojo B.Navickaitė.
15min susisiekė su Petru Gražuliu, tačiau į klausimą, kodėl nenori dukrai suteikti savo pavardės, jis neatsakė ir nutraukė pokalbį.
Vėliau savo požiūrį apie pavardės skyrimą dukrai jis išsakė LNK laidoje „Nuo... Iki..“.
„Aš manau, kad geriausia būtų jos pavardė, mažiau žinoma. Bus mano pavardė, gali priekaištauti ir mokykloje, ir darželyje, ir visur. Kam vaikui toks psichologinis krūvis? Jinai motina – kaip ji nuspręs, taip ir bus. Bet aš manyčiau, kad ji būtų laimingesnė, jeigu šiandien mano pavardės neturėtų. Mano toks požiūris“, – laidoje teigė P.Gražulis.
Ar Birutės ir Petro dukrai gali būti suteikta tėvo pavardė?
15min kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus vedėją Iloną Jurgutienę, kad ji paaiškintų bendrąją tvarką, kaip gimusiam vaikui suteikiama pavardė. Specialistės teigimu, jeigu tėvų pavardės skirtingos, tėvų sutarimu vaikui gali būti suteikta tėvo, motinos pavardė arba dviguba pavardė.
„Jei vaiko motina nėra ištekėjusi už vaiko tėvo ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė. Jei tėvystė pripažinta ar nustatyta, vaikui pavardė suteikiama bendrąja tvarka. Kai vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė, atsižvelgiant į jo lytį“, – teigė I.Jurgutienė.
Pasak Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos, vaiko biologinis tėvas turi teisę sutikti arba nesutikti pripažinti tėvystę ir vaikui suteikti savo pavardę. „Tėvui nesutikus, mama visada gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir pavardės suteikimo“, – 15min sakė I.Jurgutienė.
Jeigu pilnametystės sulaukusi B.Navickaitės dukra norės pakeisti pavardę į savo tėvo, ji galės kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl savo pavardės iš mamos į tėvo pakeitimą, tačiau vaiko tėvas turi būti jau įrašytas asmens gimimo įraše.
„Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra ištekėjusi, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę. Tačiau, jei tėvas tėvystės nepripažįsta, tėvystę gali nustatyti teismas. Ir tik tada asmuo gali kreiptis dėl savo pavardės pakeitimo į tėvo pavardę, tokiu atveju suaugusiam asmeniui tėvo sutikimo nereikia“, – pasakojo I.Jurgutienė.
Šią situacija 15min pakomentavo ir advokato Gedimino Žliobos padėjėja, teisininkė Svajūnė Šidlauskaitė.
– Ar biologinis tėvas turi teisę atsisakyti vaikui duoti savo pavardę?
– Jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė (Civilinės metrikacijos taisyklių 33.2 punktas). Kas iš esmės reiškia, kad norint suteikti vaikui tėčio pavardę, Metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas abiejų tėvų prašymas suteikti tokią pavardę ir tėčio pasirašytas tėvystės pripažinimo dokumentas arba teismo sprendimas nustatantis tėvystę (ir/ar suteikiantis vaikui tėvo pavardę).
– Ką turi daryti vaiko motina jeigu nori, kad vaikui būtų suteikta tėvo pavardė, nors šis nesutinka?
– Jeigu vaiko mama pageidauja, kad vaikui būtų suteikta tėvo pavardė, o šis nesutinka ją suteikti, tai būtina kreiptis į teismą. Motina turėtų pateikti teismui ieškinį dėl pavardės vaikui suteikimo, atsakovu nurodyti vaiko tėvą.
– Ar vaikas, sulaukęs pilnametystės ir sugalvojęs pakeisti savo pavardę iš mamos į tėvo, turėtų gauti tėvo sutikimą, kuris atžalos yra nepripažinęs (nors DNR tyrimai rodo, kad jis yra biologinis tėvas)? Taip pat ar yra koks procedūrų skirtumas, jeigu vaikas, turėjęs tėvo pavardę, norėtų pasikeisti į mergautinę mamos pavardę?
– Kai vaikas sulaukia 16 metų, jis turi teisę keisti savo pavardę pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintas „Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles“ (toliau – Keitimo taisyklės). Pavardę leidžiama keisti į vieno iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę. Taip pat turėti dvigubą pavardę, pasiimti patėvio (pamotės), buvusio ar esamo globėjo/ rūpintojo pavardes ir t.t. (Keitimo taisyklių 9 punktas su papunkčiais).
Jei DNR tyrimai patvirtina biologinę tėvystę ir, nepaisant to, tėvas nepripažįsta tėvystės, įregistruoti tėvystę galėsite tik turėdami teismo sprendimą.
Remiantis Keitimo taisyklėmis, akivaizdu, jog sulaukęs 16 metų vaikas gali pasikeisti pavardę į tėvo ir tam tėvo sutikimo nereikia. Vis dėlto čia turėtume akcentuoti, kad pakeitimas galimas tik jei vaiko tėvas yra įregistruotas vaiko gimimo įraše. Pagal Metrikacijos taisykles vaiko tėvas registruojamas pateikiant vieną iš trijų teisinių dokumentų, su kuriais siejama vaiko tėvystė.
Pirmasis būna santuokos liudijimas, antrasis pas notarą sudarytas tėvystės pripažinimas ir trečiasis teismo sprendimas. Nors DNR tyrimai iš esmės patvirtina biologinį vaiko ir tėvo ryšį, Metrikacijos taisyklės minėtą dokumentą nelaiko tinkamu tėvystės registravimui. Taigi, jei DNR tyrimai patvirtina biologinę tėvystę ir nepaisant to tėvas nepripažįsta tėvystės, įregistruoti tėvystę galėsite tik turėdami teismo sprendimą.
Jūsų nurodytu atveju, pilnametis vaikas galės keisti savo pavardę tik po to, kai jo tėvas bus nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi patartina pilnamečiui vaikui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo. Pateikus teismo sprendimą Civilinės metrikacijos skyriui, pilnametis vaikas galės įregistruoti savo tėvą (jo vardą, pavardę ir t.t.). Įregistravus minėtus duomenis, asmuo galės pateikti prašymą keisti savo pavardę į tėvo.
– Ar tėvystės nustatymui pakanka DNR tyrimo, nors tėvas vaiko nepripažįsta? Kokia yra teisinė procedūra?
– Taip, tėvystės nustatymui pakanka DNR tyrimo rezultatų. Jeigu tėvas nesutinka su DNR tyrimais arba nepaisant jų rezultatų nepripažįsta tėvystės, vienintelis būdas nustatyti vaiko tėvą yra kreiptis su ieškiniu į teismą. Nepilnamečio vaiko interesams tuomet atstovauja motina, ji pateikia teismui ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir prie ieškinio pateikia minėtus DNR tyrimo rezultatus.
Teismas išanalizuoja pateiktus duomenis, patikrina ar nėra abejonių dėl DNR rezultatų tikrumo. Jeigu abejonių nėra, teismas priima sprendimą nustatyti tėvystę. Jeigu abejonių iškyla, skiriama teismo DNR ekspertizė ir jau pagal jos rezultatus priimamas sprendimas.
