Po savaitgalį išsiplėtojusios Andriaus ir Monikos Šedžių istorijos, verslininkas 15min teigė jau pats pavargęs nuo esamos situacijos.
Anot jo, skyrybų procesas išties užsitęsė, bet sutuoktiniai iki šiol negali sutarti dėl vieno esminio punkto – vaiko globos. A.Šedžius sako, kad Monika nori sūnų auginti viena, taip pat esą yra užsiminusi, kad kartu su juo planuoja kraustytis į Airiją.
„Monika man pati tai pranešė. Džiaugėsi, kad dabartinis draugas nupirko automobilį ir lovą vaikui. Ir užsiminė, kad planuoja kraustytis gyventi į Airiją“, – 15min sako A.Šedžius.
„Vaikinas geras, bet ką čia veiks“
Nauji Monikos santykiai Andriaus Šedžiaus nestebina. Kaip pats sako, apie tai žinojęs jau kelis mėnesius, tačiau tylėjo, gerbė žmonos privatų gyvenimą.
„Nesu prieš, vaikinas tikrai geras. Duok Dieve, kad jiems kartu pasisektų. Bet ką jis čia, Lietuvoje, darys? Mokslų nebaigęs, o ten (Airijoje – red.) dirba pagal amatą“, – sako Andrius.
Mintis, jog M.Šedžiuvienė gali išsivežti vaiką į užsienį, Andriui kelia didelį nerimą. Kaip pats sako, šiuo metu gali sutikti su visomis skyrybų sąlygomis, tačiau neleis, kad vaiko globa atitektų tik žmonai.
„Jei taip nutiks, aš nieko nebegalėsiu padaryti. Išsiveš vaiką ir viskas“, – sako Andrius.
Skyrybų pabaigtos dar nematyti
Šiuo metu jųdviejų sūnų A.Šedžius lanko antradieniais–ketvirtadieniais ir kas antrą savaitgalį.
„O kai išsiveš, ką aš tada darysiu? Juk nepriskraidysiu. Monika šitoje situacijoje yra viršininkas. Ji vaiką vertina kaip savo pačios nuosavybę“, – sako Andrius Šedžius.
Verslininkas kol kas net nenori pagalvoti apie blogiausią pabaigą. Bet jei teismas visgi nuspręstų vaiko globą paskirti žmonai, Andrius žada kovoti iki galo.
„Greitai šitos skyrybos tikrai nesibaigs, nes ji nesutinka dalytis vaiko globa. Ji nori auginti vaiką viena. Bet tai yra mūsų sūnus, kurį, kaip ir kitus savo vaikus, beprotiškai myliu. Jis yra mano mažylis. Daugiau vaikų, matyt, nebeturėsiu, todėl kiekviena akimirka su juo man yra pati brangiausia. Juk vaikai taip greitai auga. Tai metu visus darbus, kad tik su vaiku galėčiau praleisti kiek įmanoma daugiau laiko“, – sako Andrius.
M.Šedžiuvienė išvažiuoti neplanuoja
„Ką aš ten veiksiu? – išgirdusi klausimą stebėjosi M.Šedžiuvienė. – Myliu Lietuvą, turiu gerą darbą, vaikas nuo rugsėjo mėnesio čia eis į darželį.“
„Informacija apie mano išsikraustymą yra visiškai nepagrįsta. Jis (A.Šedžius – red.) nori matyti mane kenčiančią ir puolančią prieš jį ant kelių, kad maldaučiau pinigų ir panašiai.
Bet aš į nieką nepretenduoju, net jo alimentai man nėra reikalingi, pati vaiką išlaikau. Jis tik nori man įkąsti ir grasina atimti vaiką, nes sūnus yra mano didžiausia laimė“, – sakė M.Šedžiuvienė.
Dar pridūrė, gal Andrius Šedžius bus susipainiojęs: „Gal sumaišė su savo drauge? Kiek žinau, tai ji Šiaurės Airijoje gyvena.“
Kalbėdamasi su 15min M.Šedžiuvienė patikino, kad dabartinis jos draugas gyvena ir dirba Lietuvoje. O jeigu ji ir vyks į Airiją, tai tik aplankyti ten gyvenančių artimųjų.
„Airijoje gyvena mano pusseserė, labai seniai ją mačiau, tai gal porai dienų kada nors ir nuvyksiu“, – sakė Monika.
15min primena, kad naujos Šedžių skyrybų detalės viešai išlindo šeštadienį. Feisbuke Monika Šedžiuvienė paviešino moters, nusifotografavusios A.Šedžiaus bute Šiauliuose, nuotrauką.
Anot Monikos, vis dar oficialus sutuoktinis pradėjo naują gyvenimą, tačiau vilkindamas skyrybų procesą neleidžia ramiai gyventi jai.
A.Šedžius patvirtino, kad nuotraukoje – jo bičiulė. Ir pridūrė, kad nuo 2017-ųjų kovo mėnesio, kai jis su Monika nebegyvena kartu, jo namuose lankėsi ne viena moteris.
Tą patį šeštadienį Monika 15min taip pat patvirtino, kad turi naują draugą Dovydą. Šaltinių žiniomis, pora draugauja kelis mėnesius.
„Taip, mano gyvenime atsirado žmogus, kuris beprotiškai myli mane, mano sūnų. Ir negaili nei laiko, nei finansų. O tikras tėvas net alimentų laiku nemoka“, – sakė M.Šedžiuvienė.
Vaikų teisių tarnybos komentaras:
15min susisiekus su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstove spaudai Vaiva Arnaše, ši pakomentavo, kaip teisiškai sprendžiami besiskiriančių tėvų nesutarimai dėl vaiko tolimesnės priežiūros.
– Visų pirma, ką reiškia vaiko globa po tėvų skyrybų?
– Vaiko globos institutu iš esmės siekiama apsaugoti be tėvų globos (laikinai ar nuolat) likusių nepilnamečių vaikų teises ir jų geriausius interesus, užtikrinti jų auklėjimą aplinkoje, kurioje jie galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, bei jų teisių gynimą ir atstovavimą per atstovą pagal įstatymą (globėją, rūpintoją). Todėl globa nustatoma tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais pagrindais.
Santuokos nutraukimo metu teismas sprendžia ne globos nustatymo, o nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismo sprendimu ji nustatoma su vienu iš tėvų.
Pagal Civilinį kodeksą, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Neatsižvelgiama gali būti tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įvertina šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo ar motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį ir kt.
Taigi, vaiko globa ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas nėra tapačios sąvokos. Be to, pasikeitus aplinkybėms vienam iš tėvų galima teismui reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
– Koks tuomet yra kito tėvo statusas, jei vaikas lieka gyventi ne su juo?
Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, už vaiko priežiūrą abu tėvai atsako vienodai. Jie turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar šie gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, tėvams santuoką nutraukus ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas ar mama, su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
Tėvas ar mama, su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena.
Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, tuomet tvarką nustato teismas.
Taigi nei tėvų statusas, nei jų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu po skyrybų nesikeičia, nepaisant to, pas kurį iš tėvų lieka gyventi vaikas. Tėvai ir toliau lieka lygiai atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą.
– Ar po skyrybų mama arba tėvas gali išsivežti vaiką gyventi į užsienį be buvusio sutuoktinio sutikimo?
– Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas (įtvirtinta Civiliniame kodekse).
Tai reiškia, kad tuo atveju, jei vaikas į užsienio valstybę išvažiuoja laikinai ir trumpam, kartu nevykstančio vaiko tėvo ar motinos sutikimas nėra būtinas, tačiau išvykstant iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę ar grįžtant iš užsienio valstybės nuolat gyventi į Lietuvą, tėvo ar motinos, nevykstančio kartu su vaiku, sutikimas yra privalomas.
Išvykstant iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienio valstybę, tėvo ar motinos, nevykstančio kartu su vaiku, sutikimas yra privalomas.
Priešingu atveju vaiko tėvas ar motina, be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, turi teisę teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai arba valstybės, į kurią yra išvežtas vaikas, centrinei institucijai prašymą (pagal 1980 m. Hagos konvenciją) dėl galimai neteisėtai į užsienio valstybę išvežto vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
Tik tada galima inicijuoti vaiko grąžinimo procesą į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
Šalies, į kurią išvežtas vaikas, teismas gali nesutikti jį grąžinti tik tuomet, jei yra didelis pavojus, kad grąžinimas vaikui bus fiziškai ir psichologiškai žalingas (1980 m. Hagos konvencija). Tačiau jei imtasi tinkamų priemonių vaikui apsaugoti, atsisakyti jį grąžinti negalima.
