Skirtingose šalyse klesti skirtingos arbatpinigių palikimo kultūros.
Antai Jungtinėse Amerikos Valstijose papildomo dolerio aptarnaujantis personalas tikisi „ant kiekvieno kampo“, Didžiojoje Britanijoje šie pinigai dažnai iškart įtraukti į sąskaitą, o Lietuvoje būti įvertintam arbatpinigiais kartais gali pasirodyti staigmena.
Nuomonėmis, kada, už ką ir kiek arbatpinigių palikti su 15min pasidalijo būrys žinomų žmonių – verslininkė, kulinarė Beata Nicholson, komunikacijos specialistė Vaida Skaisgirė, keliautojas Rimvydas Širvinskas-Makalius, humoristas Vitalijus Cololo ir verslininkė, grupių YVA ir „Magnit“ narė Kristina Ivanova.
„Pati esu pratusi palikti arbatpinigių, taip pat mėgstu juos gauti. Būna, kad mano pagražintos moterys ne tik susimoka už paslaugą, bet ir palieka papildomų pinigų. Taip jos įvertina gerą mano darbą. Kita vertus, įvertinimas gali būti ne tik paliktas pinigėlis, bet ir, tarkime, geras komentaras salono puslapyje. Juk kartais geras žodis yra dar svarbesnis“, – 15min sakė grožio salonui vadovaujanti ir pati moteris gražinanti Kristina Ivanova.
Kada arbatpinigius palieka ji pati? „Jeigu esu patenkinta tuo, kaip buvau aptarnauta, palikti arbatpinigių man nėra gaila. Taip, galima sakyti, kad personalas ir taip gauna algą, ir jiems nereikia mokėti papildomai. Tačiau jei pasidomėtumėte, kiek jie uždirba... Juk restoranuose, baruose dirbantys žmonės uždirba gana nedaug, ir arbatpinigiai yra esminis būdas gauti atlygį. Be to, arbatpinigiai yra paskata dirbti geriau, aptarnauti gražiau, maloniau. Turiu ir konkretų pavyzdį: viename restorane su merginomis turime patį mėgstamiausią padavėją, ir visada norime, kad mus aptarnautų jis. Žinoma, už tai arbatpinigių negailime“, – sako.
O kiek pinigų aptarnaujančiam personalui derėtų palikti? „Pagal etiketą, reikėtų palikti 10 procentų nuo sumos. Stengiuosi etiketo laikytis. Tačiau kartais tai priklauso ir nuo to, su kokia kompanija, taip pat kur lankaisi“, – svarsto K.Ivanova.
Tuo tarpu Vaida Skaisgirė 15min pasakojo kiek kitaip. „Kai žmogus aptarnauja tave taip, kad jautiesi puikiai, tai net norisi tų arbatpinigių palikti. Jei jaučiuosi gerai priimta, aptarnauta, tada arbatpinigių negailiu. Tačiau tai priklauso nuo vietos, kurioje lankausi, paslaugos, kuria naudojuosi. Pavyzdžiui, naudojantis grožio paslaugomis palikti arbatpinigių man nėra įprasta. Man atrodo, kad tų žmonių darbo kaina nustatyta, ten ne turgus, kad palikinėčiau centus...“ – svarsto ji.
Vis dėlto arbatpinigius Vaida palieka ne tik kavinėse: „Palikti arbatpinigius nėra prievolė. Juk kai kuriose valstybėse jie išvis būna įtraukti į sąskaitą ir nieko palikti nereikia... Šiaip sakyčiau, kad reikia vadovautis laisva valia. Jokios privalomos tvarkos. Kartais palieku arbatpinigių taksi vairuotojams. Taip pat negaila kokius pomidorus ar agurkus iš močiutės nupirkus pinigėlių palikti.“
Kiek palieka? „Dažniausiai atsižvelgiu į tai, kokios vertės paslaugos man buvo suteiktos. Tai parodo atnešta sąskaita. Tada stengiuosi palikti 10 ar 15 procentų nuo tos sumos. Nežinau, kiek daugiausia esu palikusi... Juk jei į kokį restoraną ateina didelė kompanija, tai ir daugiau padavėjui palieki. Jeigu žmonės gerai dirba, aš jiems negailiu“, – sako.
Rimvydas Širvinskas-Makalius 15min pasakojo pats patyręs, kaip šiuo atžvilgiu skiriasi pasaulio kultūros. „Palikti arbatpinigių išmokau keliaudamas po pasaulį, nors kai kuriose šalyse tai ir atrodo kiek nelogiška. Pamenu, kai pirmąkart lankiausi JAV, iš oro uosto į viešbutį Niujorke vykome su taksi. Kelionės kaina buvo 60 dolerių, važiavome trise. Vairuotojui palikau 7 dolerius arbatpinigių, ir jis, išlipęs iš automobilio, pasakė, kad jaučiasi įžeistas: palikome per mažai. Pasirodo, JAV pagrindinis uždarbio šaltinis yra arbatpinigiai... Po apsilankymo JAV nebegaila palikti arbatpinigių ir kitur“, – šypsosi.
Anot jo, akivaizdu, kada personalas arbatpinigių tiesiog laukia: „Indijoje viešbučio darbuotojai pasakė, kad neturi paprastesnio laisvo kambario, kurį užsisakiau, tačiau už tam tikrą sumą „galėtų surasti geresnį variantą.“ Tai mane nustebino, kategoriškai atsisakiau. Vis tiek gavau geresnį kambarį, bet tai priminė reketą. Ir iš tiesų, kartais turistai tikrai tarsi reketuojami: pavyzdžiui, Turkijoje ar Egipte už lagamino ištraukimą iš bagažinės ir nunešimą iki registratūros gali paprašyti papildomo euro.“
O kaip Lietuvoje? „Pastebiu, kad žmonės darosi vis labiau linkę arbatpinigius palikti ir Lietuvoje. Kalbu ne tik apie restoranus ir kavines. Pavyzdžiui, kirpykloje dirbantys artimieji pasakojo, kaip dėkojo arbatpinigius palikusi klientė – džiaugėsi išsikalbėjusi kirpėjai ir tikino, kad dabar nereikės kvaršinti galvos savo vyrui. Vadinasi, arbatpinigius žmonės palieka net už savotišką „psichologinę valandėlę“. Pats, pavyzdžiui, dažnai palieku arbatpinigių masažų salonuose“, – sako Makalius.
Tik kada arbatpinigių palikti, ir kada ne? „Nėra taip, kad kaskart, pasinaudoję paslauga, turite palikti pinigų. Ne. Pavyzdžiui, man nepatiko padavėjo aptarnavimas. Tada susirenku viską iki paskutinio cento ir tikiuosi, kad jam tai bus maža pamokėlė. Juk pinigą gausi tik labiau pasistengęs, o ne darydamas, ką tik nori. Nepalikti arbatpinigių yra motyvacija, palikti – geras įvertinimas, – sako keliautojas. – Taip elgtis mokau ir mamą. Pavyzdžiui, nueiname vakarienės, o padavėjas pamiršta, jog ir to, ir ano į patiekalą prašėme nedėti – vis tiek atneša su viskuo. Sakau mamai, kad arbatpinigių nepaliksime, o ji stebisi – kaip tai? Tačiau už ką juos palikti, jei padavėjas nepasistengė, neišgirdo?“
Kiek daugiausia arbatpinigių Makalius yra palikęs? „Stengiuosi palikti 10 procentų nuo sumos. Daugiausia esu palikęs viename restorane, kur pietavome trise. Sąskaita siekė apie 30–40 eurų. Prie manęs priėjo restorano vadovas ir pagyrė mane, pasakė, kad vakarienė mums – nemokama, nes jis yra mano gerbėjas. Pasakiau, kad vis tiek sumokėsiu, o jis nesileido į kalbas – atsakė, kad jei sumokėsiu, tai bus arbatpinigiai personalui. Taip ir buvo“, – šypsosi.
Nepalikti arbatpinigių nebijo ir Beata Nicholson. Tiesa, taip daro tada, jei tiesiog neturi grynų pinigų. Juk nebėgsi specialiai gryninti...
„Paprastai arbatpinigių palieku, tačiau tai priklauso nuo dviejų dalykų: aptarnavimo ir to, kiek grynų pinigų su savimi turiu. Taigi pasitaiko, kad palikti ir neturiu ką. Pati daug keliauju ir, galiu pasakyti, kad man labai patinka Londono variantas: paprastai ten arbatpinigiai būna įskaičiuoti į sąskaitą – 12,5 procentų nuo sumos. Žinau, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose reikia palikti net 20 procentų nuo sumos... Tada galutinė kaina tampa žymiai didesnė“, – sako B.Nicholson.
Verslininkė sako puikiai suprantanti, kokie svarbūs yra arbatpinigiai: „Lietuvoje turiu kelis restoranus, kuriuose dirba daug padavėjų. Žinau, kad jiems arbatpinigiai yra labai svarbu. Sakyčiau, kad Lietuvoje reikėtų palikti nuo 5 iki 20 procentų arbatpinigių, skaičiuojant nuo sąskaitos.“
Aiškią poziciją arbatpinigių klausimais turi ir Vitalijus Cololo. „Aš moku už darbą, norą dirbti. Manau, kad pajautus, kad žmogus tikrai dirba tau, reikia susimokėti. Net ir kebabinėje, kur užsuku labai retai, arbatpinigių palikti, mano nuomone, esant nuoširdžiam aptarnavimui, privalu. Žinote, neseniai nemažai keliavau po užsienį, kai kuriose vietose ten arbatpinigiai iškart buvo įtraukti į sąskaitą. Bet aš vis tiek personalui jų dar papildomai palikdavau, nes jis nuoširdžiai dėl manęs stengdavosi. Manau, išvis žmonės turėtų dirbti už arbatpinigius. Tada jie stengtųsi“, – svarsto.
Palikti arbatpinigių kavinėje Vitalijui atrodo savaime aišku. Normalu juos palikti ir kitur. „Man būtų gėda laukti, kada taksistas sukrapštys man keliasdešimt centų grąžos. Man taip į galvą nešautų... Juolab kad kur tuos centus po to dėti? Į kišenę, kad braškėtų? Žinau, kad negražu taip sakyti, bet...“ – svarsto V.Cololo.
Kiek arbatpinigių humoristas palieka įprastai? „Mėgstu palikti arbatpinigių ir tos sumos, kurias palieku, būna nemažos. Mažiausiai, žinoma, 10 procentų nuo sumos, bet negailiu ir daugiau, jei tik jaučiu, kad žmogus dirbo man ir dėl manęs stengėsi. Prisimenu, kada palikau kone didžiausius arbatpinigius... Kavinėje paprašiau raugintų agurkų, nes labai norėjau. Jų virtuvė neturėjo, ir padavėjas per penkias minutes spėjo nubėgti į parduotuvę, jų nupirkti, papjaustyti ir atnešti man. Už tuos agurkus jam dešimteriopai sumokėjau.“
O ką jis pasakytų tiems, kurie skubės tikinti, kad aptarnaujantis personalas ir taip gauna algą, ir papildomai mokėti nėra reikalo?
„Kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Tegul tuos, kurie nepalieka arbatpinigių, aptarnauja taip, kaip turi tai daryti pagal reglamentą. O aš noriu, kad mane aptarnautų geriau, noriu sulaukti daugiau dėmesio, bendravimo. Už profesionalumą reikia susimokėti. Pavyzdžiui, barmenai... Dažnai jie dirba dar ir psichologais, ir tai turėtų kainuoti. Jeigu savo srityje esi labai labai geras, tai ir turi uždirbti daug. Ne tiek, kiek uždirba visi, ta pilkoji masė. Juk ir taksistų gretose yra keli tokie, kad labai nori, kad pas tave atvažiuotų būtent jie“, – sako V.Cololo.
