Pagaliau išeiti atostogų LRT televizijos žurnalistas Arnas Mazėtis nutarė kovo viduryje, artėjant Velykoms. Kelionės kryptį pasirinkti nedelsė – nutarė aplankyti Skandinavijoje gyvenančius bičiulius. „Po dvejų metų nusprendžiau pagaliau pakeliauti. Viskas nutiko labai staiga – pagalvojau, kad viskas, laikas atostogauti, ir nedelsdamas, paryčiais, bekalbėdamas su draugais, nusipirkau lėktuvo bilietus. Taigi dvi savaites aš keliavau po Švediją ir Suomiją – aplankiau Stokholmą, Helsinkį, Laplandiją“, – Žmonės.lt vardija A.Mazėtis.
Būtent Laplandijoje jis praleido didžiąją atostogų laiko dalį, tačiau kelias laisvas dienas skyrė ir Stokholmo senamiesčio siauroms gatvelėms, muziejams, miestui pažinti. Taip pat galėjo palyginti, kaip pasikeitęs Helsinkis po ne vienerių metų pertraukos.
Dėmesys kultūrai
Visų pirma A.Mazėtis nuvyko į Stokholmą, Švediją. Pradžioje ten praleido vos pora dienų, tačiau vėliau sugrįžo vėl, o per visą laiką spėjo pamatyti išties daug. „Per pirmas dienas Stokholme aplankėme „Vazos“ muziejų – pažiūrėjome, kaip atrodo iš jūros dugno ištrauktas, vos per 25 minutes nuskendęs laivas. Taip pat pasivaikščiojome po senamiestį, miesto centrą jungiančias salas... Daugiau pamatėme vėliau, kai grįžome. Tada aplankėme ABBA muziejų, taip pat Spirito ir fotografijos muziejus, Karalių rūmus, televizijos bokštą“, – vardija.
Visa tai jam paliko didelį įspūdį: „Interaktyvūs, modernūs muziejai visada įdomūs, todėl labai norėjau juos aplankyti. Kam, pavyzdžiui, galėtų nepatikti ABBA muziejuje? Spirito muziejus taip pat labai įdomus. Mūsų televizijos bokštas man įspūdingesnis – didesnis, aukštesnis, įdomesnės formos. Kalbant apie senamiesčio gatveles, jos man nuostabios ir Stokholme, ir Vilniuje. Bet Stokholme didelį įspūdį paliko labai siaura gatvelė – vos metro pločio. Ten jie net daro savotišką „tyrimą“ – virš gatvės kabo žibintas, ir yra pamatuota, kad atstumas tarp jo ir vieno namo mažėja. Vadinasi, gatvė dar labiau siaurėja! Žinoma, Karalių rūmai taip pat pasirodė labai įspūdingi – istorija, interjeras, kokios salės, lempos...“
Vėliau A.Mazėtis su draugais nurūko į Helsinkį, Suomiją. Čia pabuvo trumpiau, mat Helsinkis – tik tarpinė stotelė galutinio tikslo, Laplandijos, link. Bet laisvą laiką kompanija išnaudojo pavyzdingai: „Helsinkyje praleidome vos dieną, kai atskridome į Suomiją ir vėliau iš jos grįžome. Čia taip pat spėjome aplankyti muziejų. Pavyzdžiui, modernaus meno, kuris buvo labai įdomus. Taip pat pasivaikščiojome po miestą. Visgi tikrieji nuotykiai Suomijoje buvo Laplandijoje...“
Helsinkyje A.Mazėtis jau yra buvęs, bet po Stokholmą keliavo pirmą kartą: „Sostinės švarios, modernios, kosmopolitiškos... Tik žmonės ten, atrodo, uždari: pavyzdžiui, keliaudami metro dauguma švedų „sukišę nosis“ į telefonus, knygas“.
Susipažino su Kalėdų Seneliu
Visgi giliausiai A.Mazėčio atmintyje įsirėžė linksmybės Laplandijoje. Čia jis išbandė tiek lig šiol nepatirtų pramogų, kad sunku skaičiuoti, o ir rimtą pažintį užmezgė – akis į akį susitiko su tikru čia gyvenančiu Kalėdų Seneliu.
Laplandijoje A.Mazėtis praleido savaitę. Visų pirma jis susipažino su Rovaniemio miesteliu – istorinį jo muziejų aprodė gidė, kuri papasakojo apie vietos praeitį, kultūrą. Antrą dieną A.Mazėtis nuvyko į Kalėdų Senelio kaimelį, kuris nuo Rovaniemio nutolęs maždaug penkis, o nuo poliarinio rato – apie šešis kilometrus. Čia žurnalistas ir susitiko su Kalėdų Seneliu. Ne tik draugiškai pabendravo, bet ir interviu paėmė: Kalėdų Senelis sutiko žurnalistui papasakoti, ką veikia, kai Kalėdos baigiasi. Pirmąjį Kalėdų Senelio interviu Lietuvos žiniasklaidai LRT televizija parodė trečiadienio rytą.
Ką A.Mazėtis sužinojo apie Kalėdų Senelį pokalbio metu? „Kalėdų Senelis dirba visus metus, nes vaikai pas jį atvažiuoja iš viso pasaulio. Pavyzdžiui, kai pas mus Lietuvoje yra vidurvasaris, Australijoje – pats žiemos vidurys, taigi žmonės iš skirtingų šalių pas Kalėdų Senelį važiuoja ištisus metus. Senelis pasakojo, kad mūsų kalėdiniu laikotarpiu pas jį apsilanko apie pusę milijono žmonių – eilės tiesiog nenutrūksta. Dabar, žinoma, eilių jau nėra. Kalėdų Senelis kiekvieną dieną dirba nuo 10 iki 17 valandos. Kitu laiku jis ilsisi“, – šypsosi.
A.Mazėtis tikina, kad Kalėdų Senelis jam paliko labai gerą įspūdį: „Kalėdų Senelis yra be galo išsilavinęs, apsiskaitęs ir šiltas žmogus. Jis moka, rodos, aštuonias kalbas, dar daugiau nei 10 supranta. Tikras poliglotas... Pas jį atvažiuoja labai daug vaikų ir suaugusių, jis su visais maloniai pabendrauja. Šiltai pasikalbėjome ir išjungus televizijos kameras...“
Kiek kainuoja apsilankyti pas Kalėdų Senelį? „Ateiti pas Kalėdų Senelį galima nemokamai, bet nuotraukas, taip pat ir jūsų apsilankymo pas Senelį vaizdo įrašus, galima nusipirkti. Ant fotopopieriaus atspausdinta nuotrauka su Kalėdų Seneliu kainuoja 30 Eur, internetinė – 40 Eur, o asmenukės su juo yra draudžiamos“, – pasakoja A.Mazėtis.
Visgi jis asmenukę su Seneliu pasidarė: „Aš pas Kalėdų Senelį lankiausi po jo darbo valandų, ir kai nufilmavome interviu, o ir jo linkėjimą Lietuvai, pasakiau: „Seneli, bet juk dabar labai madingi selfiai – ar galima būtų?“ Jis atsakė, kad tai – griežtai draudžiama, bet nedvejojęs pridūrė: „Bet kam tai rūpi?!“ Tai parodo, kad Kalėdų Senelis – labai artimas kiekvienam, labai žmogiškas. Jis yra realus: turi namus, gyvena Laplandijoje.“
A.Mazėtis džiaugiasi, kad per kelis mėnesius Kalėdas jam pavyko atšvęsti dukart: „Kai išėjome iš Kalėdų Senelio namų, lauke pustė. Aplink žėrėjo daugybė lempučių, grojo muzika, stovėjo sniego seniai. Net ir kovo viduryje nepatikėti, kad dabar – Kalėdos, neįmanoma. Jos man yra pati didžiausia metų šventė. Tai laikas, kada grįžti pas šeimą, pamiršti visus darbus, džiaugiesi buvimu kartu, Kalėdų Senelio dovanomis. Tai kodėl nepajautus jų dvasios darkart? Dabar juokaujame, kad metų pabaigoje, prieš Kalėdas, reikėtų vėl pas Senelį nuvykti – priminti apie savo norus. Tačiau su norais kaip ir su svajonėmis – garsiai negalima sakyti.“
Suomiškos pramogos
Vis dėlto ne tik pažintis su Kalėdų Seneliu A.Mazėčiui visada primins Laplandiją – čia žurnalistas išbandė ir daugybę kitokių atrakcijų.
„Važiavome šunų kinkiniu, aplankėme ledo viešbutį, buvome ledo saunoje, važiavome elnių traukiamomis rogėmis – pats vadeliojau! Nors arklio, pavyzdžiui, vadeliojęs nesu, man sakė, kad tai panašu – į kurią pusę patempsi, į tą elnias ir eis. Smagu! Rogės važiuoja per didžiausias pusnis, sėdi ant minkščiausių kailių, pats taip pat apsigaubęs kailiu. Atrodytų, kad viskas iš pasakos ar animacinio filmuko“, – su džiaugsmu pasakoja A.Mazėtis.
O kur dar pasivažinėjimas sniegomobiliais... „Sniegomobiliais važinėjomės po visiškai Dievo pamirštus kampelius – miškus, ežerus. Tu važiuoji, o aplink – tyla, sniego virš kelių, aplink tik balta, sniegas visai neišmindžiotas. Tiesiog neįtikėtina, nuostabu“, – tikina.
Namo į Vilnių A.Mazėtis grįžo prieš pat Velykas, labai laimingas – norėtų darkart į aplankytus kraštus sugrįžti... Bet be darbo žurnalistas ilgai būti negali, todėl pripažįsta – atostogos baigėsi pačiu laiku: „Po kiekvienų atostogų būna šiokia tokia depresija. Ir man ji laikėsi apie pora dienų, nors iškart stačia galva pasinėriau į darbus. Bet atostogos, matyt, tuo ir yra žavios, kad visiškai atsipalaiduoji, viską pamiršti. Ar nesinorėjo trečios savaitės svetur? Gal ir taip. Bet aš labai mėgstu savo darbą ir pats metas prie jo sugrįžti.“
