Publikai paprastai nematomi kūrybos „užkulisiai“ atveriami filmuotuose vaizduose iš menininkų dirbtuvių. Filmavimo komanda aplankė kiekvieno atrinkto menininko dirbtuvę, ar ji randasi Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Kretingoje ir kt., nufilmavo, kaip atrodo dirbtuvė ir įamžino kūrybinio proceso akimirkas, kad būtų pravertas dar vienas langas į dailininko kūrybos pažinimą.
Art Compensa pristato didžiulę įvairovę meninių braižų, meno rūšių, kad žiūrovas pats atsirinktų tai, kas jam įdomiausia. Susipažinkite – Art Compensa Meno Mugės dalyviai!
Algis Kriščiūnas
Spaudos fotografas, „Happy365“ žurnalo leidėjas, muzikantas, esėistas, dailininkas. Miniatiūrinio, kamerinio, didelio formato paveiksluose dailininkas pasakoja istorijas. Ne kartą yra pabrėžęs, kad jam svarbiausias menas yra literatūra, o ne tapyba, muzika. Jo pasakojamos istorijos atveria tai, kas dedasi žmonių širdžių slaptuose užkaboriuose ir dar – atgyja jo virtualios realybės filme „Žaisti gyvenimą“.
Kokia istorija slypi kitapus paveikslo? Autorius kviečia peržengti realybės ribas ir atsidurti menininko Algio Kriščiūno sukurtame fantazijos pasaulyje. Filme „Žaisti Gyvenimą“ keliausite per dvi dešimtis virtualioje realybėje atgyjančių Algio Kriščiūno paveikslų.
Anna Fríða Jónsdóttir
Video, instaliacijų, virtualaus NFT meno kūrėja. Blokų grandinių technologija grindžiamas nepakeičiamųjų žetonų (angl. non-fungible tokens, NFT) menas – sąlyginai nauja skaitmeninio meno rūšis, paskatinta visuotinio susidomėjimo šiuolaikinėmis technologijomis. NFT laikoma itin demokratiška meno forma, nes sudaro galimybes pasireikšti tiek profesionalams, tiek mėgėjams, siekiantiems kitaip atskleisti ir pajausti meną.
Islandijoje gyvenanti menininkė savo kūrybą pristato visame pasaulyje – Skandinavijos šalyse, Italijoje, Vokietijoje, Vienoje. Jos kūrybos aktualiausia tema – ką reiškia būti žmogumi. Menininkė tyrinėja fizikos dėsnius, kad suprastų subtilius žmogaus egzistencijos sluoksnius. Anos darbus bus galima įsigyti virtualioje paveikslų pardavimo platformoje „Art Compensa Gallery“, kuri ir pristatys menininkę ir jos kūrybą mugės metu.
Benas Liandzbergis
Jaunosios kartos menininkas gyvena ir kuria Vilniuje. Pažvelgus į Beną, žvilgsnis nukrypsta į išskirtinę jo šukuoseną, kurią menininkas pasirinko neatsitiktinai – vaizduoja pasirinkimo laisvę kiekvienoje gyvenimo kasdienėje situacijoje ir išradingus sprendimus. Kūrėjas pasitelkdamas sarkazmą, ironiją ir paradoksus kelia klausimus, kaip ilgainiui mus veikia kolektyviniai pasirinkimai.
Valentinas Antanavičius
Vienas žymiausių vyresniosios kartos tapytojų, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas nuolat ieškantis naujų dalykų, į kūrybą žiūrintis kaip į kasdienį darbą (nors ir labai smagų). Nuo savo kūrybinės karjeros pradžios iki dabar dailininkas labiausiai mėgsta tapybos ir asambliažo technikas. Tiesa, jo asambliažas nėra grynas: jis dažniausiai irgi kombinuojamas su tapyba.
Kristina Švenčionytė
Šiuolaikinio performanso kūrėja ir atlikėja, aktorė, jungianti skulptūras, instaliacijų meną ir tekstus bei performansą. Kūrėja gilinasi į performanso meną, audiovizualinę kūrybą, sintetina tekstą, jo akustinę raišką ir skulptūrą/instaliaciją. Pagrindinės kūrybos temos – kito galia, tu – aš ryšys, vienatvė minioje, vienatvė vienumoje, (ne)susikalbėjimas tarp visuomenės ir individo, atskirties pojūtis.
Gediminas Endriekus
Skulptoriaus darbuose vyrauja stovinčios, sėdinčios abstrahuotos žmogiškos figūros, būtybės, primenančios gyvūnus ar augalus, kartais pereinančios į geometrines formas – minkštas, kampuotas, dinamiškas – kitos – sustingusios judesy. Gediminas kūryboje kuria eskizuodamas, rūpimos temos – žmogaus kilmė ir jo buvimo prasmės klausimas. Tad jo darbai neretai filosofiški, atspindintys emocijas, būties dilemas.
Romualdas Radzevičius
Šiais metais Art Compensa Žiūrovai galės prisiminti, susipažinti su klasikų Adolio Jono Krištopaičio (1925-2000), Algirdo Petrulio (1915-2010), Šarūno Šimulyno (1939-1999), Romualdo Radzevičiaus (1942-2021) kūrybiniu palikimu, kuriuos pristato jų kūrybos palikimą saugantys ir puoselėjantys palikuonys, jaunesnių kartų kūrėjai.
Pastarąjį atstovauja kompozitorius, Roko grupės „Skylė“ lyderis Rokas Radzevičius. Po dailininko mirties, sūnus ėmėsi gana nelengvos užduoties – nufotografuoti kiekvieną paveikslą, užrašyti jo pavadinimą ir tapymo metus. Paaiškėjo, kad menininko palikimas – beveik du šimtai darbų. Įvairaus formato, laikotarpio stilistikos autoriui buvo būdinga emocionali ir ir filosofiškai apmąstyta pasaulio samprata bei išraiškinga tapybinė plastika, kuriai būdinga ekspresyvi spalvinė raiška ir abstrahuota kompozicinė struktūra.
Ignas Maldus (Maldžiūnas)
Igno Maldaus kuriama vidutinio formato analoginė fotografija nėra skaitmeninis kompiuteriu kuriamas vaizdas. Menininkas, išnaudodamas akliną tamsą ir pamatines technologijas, būsimą vaizdą lokacijose nuspalvina spalvotomis blykstėmis – tokiu būdu objektyvas užfiksuoja tai, ko žmogaus akis į vieną vaizdą surinkti negali.
Tai ilgas ir sudėtingas fotografavimo procesas – padaryti vieną nuotrauką trunka iki 6 valandų. Rezultatas pasimato tik išryškinus juostas. „Atraktyvūs Igno Maldaus vaizdiniai, spalviniai deriniai ir jų visuma yra netikėti, viliojantys žiūrovą egzotika ir kviečiantys įminti meno pasaulio ir egzistencijos paslaptis.“, – sako mugės meno vadovė prof. dr. Ramutė Rachlevičiūtė.
Jurijus Grigorovičius
Nuo karo pradžios Lietuvoje gyvenantis ir kuriantis ukrainietis Jurijus Grigorovičius. Tapyba ir kinas – tai dvi esminės menininko kūrybos kryptys, per kurias, kaip pažymėjo pats autorius, atsiskleidžia jo požiūris į pasaulį. Dokumentinius filmus kuriantis J.Grigirovičius yra dirbęs su lietuvių riežisieriais – Šarūnu Bartu, Audriumi Stoniu, Audriumi Juzėnu, šviesaus atminimo Mantu Kvederavičiumi. J.Grigorovičius, prisimindamas Ukrainoje didvyriškai žuvusį režisierių sakė, kad būtent iš jo išmoko eksperimentuoti, sugalvoti naujas technikas, kryptis, kurias pritaiko ir tapyboje.
