Žmonės.lt primena, kad Anušauskai susituokė gegužės pabaigoje.
Kelias namo ne visada būna tiesus
Šį kartą (ir jau aštuntą kartą) kelias namo buvo ilgesnis negu 7000 kilometrų, kirto 12 valstybių (dar vienos nepastebėjome greitai važiuodami) ir leido mums susipažinti su 28 miestais. Tik skambučiai, internetas ir kitos virtualios Wi-Fi teikiamos galimybės neleido atitrūkti nuo Lietuvos toliau negu mobilaus ekranas. Kelionės metu įveikti aukščiai svyravo nuo 0 iki 3800 metrų. Tiesa, automobiliu pakilome tik iki 2000 metrų. Įveikta 7350 km automobiliu, 100 km pėsčiomis, 30 km jūra, 10 km kalnų keltuvais. Ir aplankytos 5-ios galerijos. Tiek statistikos.
Pakeliui tik Lenkija
Vengti Lenkijos nereikia, nors dalis ją pravažiuoja nesustodami. Pirmi aplankyti Lenkijos miestai – Vroclavas ir Swidnica pasitiko svetingai, su pabrėžtinu vienintelio lenko popiežiaus Jono Pauliaus II kultu. Viskas, prie ko jis prisilietė pažymėta su pabrėžtina pagarba, o kai kur ir naujomis skulptūrinėmis kompozicijomis. O šiaip Vroclavas per 20 metų stipriai modernizavosi, tik senoji Rinkos aikštė liko pagrindiniu nė kiek nepasikeitusiu akcentu su spalvingų fasadų namais. Negaliu nepaminėti, jog kažkada autostrados pasieks ir pietinę Lenkijos dalį, kur dabar vyksta intensyvios statybos ir kai kuriais keliais važiuoti nepatartina.
Pirma galerija ir prancūziškas turgus Prahoje
Čekija pasitiko lydančiu karščiu. Pakeliui į senamiestį gavę pasiūlymą įsigyti labdarai medinę plytą ir ją išpuošti savo šalies simbolika, pasiekėme Prahos senamiestį. Senamiesčio širdyje įsikūręs Salvadoro Dali ir Jano Saudeko kūrybos fragmentų muziejus atrodė išaugęs tiek, kad savyje sutalpino ir čekiškų komiksų bei Andy Warholo parodas.
Po tokio kūrybinio užtaiso Karlo tilto prieigose įsikūręs Francouzsky Trh (prancūziškas turgus) buvo kaip tik. Prancūziški sūrių kvapai, prancūziška muzika, prancūziškai-čekiškas pyragas buvo suvartoti apsukus kelis ratus tarp besilinksminančių turgaus gyventojų. Tai buvo vienintelė vieta, kur dainavo prancūziškai.
Visur kitur gatvės muzikantai rinkosi angliakalbį repertuarą, čekiškas dainas palikdami etnografiniams ansambliams. Praėję pro elgetą besišnekučiuojantį su savo šuniu ir vaškinių figūrų muziejaus vitrinoje sėdintį Čarlį Čapliną, palikome Prahos centrą.
Kita stotelė buvo Plzene, kuris nustebino sutvarkytu ir gražiu senamiesčiu, nors miestas daugiau žinomas Gambrinus ir, matyt, kitomis alaus daryklomis. Gal pasirodys ir keista, tačiau čekai garsėjantys ir savo alumi yra įsivedę nulinę promilių toleranciją – vairuotojai čekiško alaus ragauti negali. Tai džiugina, nors per visą kelionę matėme keturias avarijas su sumaitotais automobiliais ir nulinės, ir nenulinės tolerancijos šalyse. Iki pirmos matytos avarijos įveikta 1100 km.
Nuo Niurnbergo iki Miuncheno
Pakeliui į Miuncheną aplankytas Niurnbergo miestas. Jis žinoma garsus ne tik XX amžiaus įvykiais. Tačiau 34 laipsnių karštyje žygis į ant kalno stūgstančią Niurnbergo pilį atrodė dar ilgesnis. Kunigaikščių herbas su dvigalviu ereliu, virš miesto iškilę bokštai buvo apžiūrėti per rekordinį laiką. Ir žemyn! Link Lorenzkirche (antra aplankyta katedra, iš 28-ių). Ir kilometras į turkišką kvartalą, kur saugiai palikome automobilį besąlygiška pasitikėdami GPS moterišku balsu, jog jau atvažiavome į centrą.
