Visais pasiruošimo vestuvėms reikalais, išduoda, rūpinosi Vasilijus ir artimi draugai. Dėl didelio užimtumo ji net negalėjo grįžti į gimtinę.
„Tikrai labai norėjau siūdintis suknelę pas Juozą Statkevičių. Bet šiemet visiškai nebuvau Lietuvoje, todėl ši svajonė liko tik svajone...“ – kiek apgailestavo moteris. Tad lengvutę, vėjyje plevėsuojančią suknelę jaunajai pasiuvo dizaineris iš Sankt Peterburgo. Vasilijus vilkėjo taip pat tėvynainio dizainerio siūtu kostiumu.
Nors dėl darbų porai tenka daug keliauti vis į kitas šalis, tačiau abu yra pasižadėję nesimatyti ilgiausiai savaitę.
„Per dvejus su puse metų sulaužėme šį pažadą tik kartą, kai nesimatėme dešimt dienų. Vadinasi, viskas yra įmanoma, kad tik norai sutaptų“, – tikra Asmik.
Ar jųdviejų pažintį galima vadinti tarnybiniu romanu? „Aišku, kad tai – tarnybinis romanas. O kokį dar romaną gali turėti žmogus, kuris po aštuoniolika valandų per parą praleidžia darbe?!“
Interviu bei gražiausios šventės akimirkos – naujausiame žurnale „Žmonės“