Pasak tyrimui vadovavusio Peterio Rothwello iš Oksfordo universiteto, tai nemenkas atradimas: „Šis tyrimas ypač svarbus, nes vėžiu sergančius žmones dažniausiai pribaigia jo plitimas arba metastazė.“
Ankstesni mokslininko tyrimai parodė, kad norint pastebėti kokį nors poveikį, aspiriną reikėtų reguliariai vartoti bent aštuonerius metus. Iš pradžių jis analizavo 77 tūkst. pacientų atvejus, norėdamas ištirti aspirino poveikį užkertant kelią širdies ligoms, tačiau pastebėjo koreliaciją tarp vaisto vartojimo ir mirčių nuo vėžio skaičiaus – jis buvo pastebimai mažesnis.
Žmonėms, kurie penkerius metus kasdien vartojo aspiriną nedidelėmis dozėmis – maždaug po 75-300 miligramų – tikimybė mirti nuo vėžio sumažėjo 15 procentų. Vaistą vartojant ir toliau, vėžio rizika krenta 37 proc.
Gydytojai taip pat rekomenduoja gerti acetilsalicilo rūgštį – buityje vadinamą aspirinu – žmonėms, gyjantiems po širdies smūgių arba insultų. Įrodyta, kad preparatas neleidžia susidaryti krešuliams ir stabdo kraujagyslių užakėjimą, tad mažina pakartotinio infarkto ar insulto riziką.
Nors aspirinas ir turi daug gydančių savybių, britų ir italų mokslininkai perspėja, kad kasdienio jo vartojimo šalutinis poveikis dar nėra gerai ištyrinėtas. Retais atvejais jis gali didinti vidinio kraujavimo skrandyje riziką.
Nepaisant šių išlygų, medikų bendruomenė atradimą vadina „žingsniu į priekį plečiant sritis, kuriose galima rekomenduoti aspiriną“. Taip savo komentare teigia Harvardo medicinos universiteto Brighamo ir moterų ligoninės medikai.
