– Gimtadienis gali būti ir laikas apmąstymams. Ar leidžiate sau peržvelgti praeitį, pagalvojate, ko dar norėtumėt?
– Taip. Bet pirmiausia pasakysiu, kad viskas, kas buvo, yra mano. Nepaisant to, kad buvo ir labai skaudžių išgyvenimų ir išbandymų, bet ir tiek gerų dalykų, kad viską pergalvojus tiesiog negaliu patikėti, kad tai yra mano gyvenimas. Koks šviesus ir gražus jis yra. O ir norų tikrai turiu.
– O kokio gyvenimo norėjo mažoji Asta?
– Norėjau būti aktore ir vyro su baltomis kojinėmis. Turėjau tokias dvi svajones. Man tuo metu atrodė, kad jeigu taip bus, vyras bus labai geras (juokiasi). Ai, dar svajojau apie dvi dukras... Na, ir pažiūrėkime, ką turime.
Turiu du sūnus, neturiu vyro su baltomis kojinėmis, nes ir sūnūs nešioja tik itin smagias ir geltonas, kurias būna labai smagu skalbti. O ar aš esu aktorė? Taip. Televizijoje aš esu aktorė.
Nors labai dažnai nutinka taip, kad mane interviu ar laidose pristato kaip žurnalistę, aš iš tikrųjų esu artistė, iš esmės vaidinu vedėjos vaidmenį. Namie esu kitokia, nors viskas gal iš dalies persipynę.
– Tai išmokote gyventi neplanuodama ir šia diena?
– Jūs labai gerai pasakėte „Gyventi šia diena“. Prireikė 50-ies metų, kad kiekvieną rytą prabudus padėkočiau Dievui už tai, kad šis rytas išaušo, už tai, kad kažkas manęs laukia, o vakare padėkoju už nuostabią dieną. Taip kasdien nugyveni po labai gražų gyvenimėlį.
Aš sau kasdien pasakau, kad kiekviena diena yra tarsi mano mažas gyvenimas, ir aš jį turiu visą nugyventi. Ir nebekuriu planų į ateitį. Žinoma, tai labai pakoregavo ir karantinas, nes nieko negali planuoti daugiau negu dieną ar dvi į priekį.
– O kokia asmenybė slepiasi už to televizijos veido? Nes esate valiūkiška, itin charizmatiška, gal kam net ir valdinga atrodote, bet kiek už to slypi tiesos?
– Aš esu jautri, bet ir valiūkiška. Valdinga gal man netiktų, taip atrodau gal tik televizoriaus ekrane. Ir silpna būnu dažnai, to neslėpsiu.
Rašau eiles, tapau, visiškai kitaip leidžiu laiką namie. Esu čia žymiai ramesnė ir lėtesnė.
– Ar galima sakyti, kad drąsiai ryžtatės naujovėms?
– Taip, tikrai taip. Mano gyvenime didžiausia aistra yra boulingas, bet ir parašiutu šokau, net ir lėktuvą esu nutupdžiusi ant žemės. Nuostabus pilotas Leonas tiesiog pakėlė rankas ir pasakė, kad leistumėmės. Bet kai nebėra, ką daryt, turi leistis (juokiasi).
– Kai susitarėme susiskambinti, jūs kelis kartus pakartojote, kad nebijočiau vartoti žodžio „išbandymai“, nes jų gyvenime išties buvo. Tai ar veikla, ar kas padėjo, kad kasdien pozityviai pradėtumėt savo mažą gyvenimą?
– Tik Dievas. Tik Dievas, tikėjimas, meilė ir viltis. Meilė yra šiaip pats stipriausias variklis, nes aš labai myliu gyvenimą, labai myliu mane supančius žmones, myliu tai, ką darau.
Visą vaizdo pokalbį su Asta Stašaityte-Masalskiene rasite žemiau:
