Astos Valentaitės ir jos tarnaitės bylą kuruojanti prokurorė Aušra Balžekaitė antradienio popietę Vilniaus apygardos teisme pareiškė: ankstesnis nuosprendis Valerijai Machrovai buvo teisingas ir pagrįstas. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą prokuratūros atstovė siūlė atmesti kaip nepagrįstą.
Savo ruožtu namų tvarkytojos samdytas advokatas Vytenis Dziegoraitis siekė, kad V.Machrovai pareikšti kaltinimai dėl stambaus turto vagystės buvo perkvalifikuoti į lengvesnius. Anot teisininko, byloje nėra duomenų, kad iš A.Valentaitės namų dingęs turtas buvo vertas daugiau nei 32 500 litų (Baudžiamojo kodekso (BK) 178 str. 3 dalis). O jei vagystė nebuvo stambi, žymiai švelnesnė turėtų būti ir bausmė (BK 178 str. 3 dalis).
Žmonės.lt jau anksčiau pasakojo, kad šioje byloje yra susidariusi kuriozinė teisinė situacija.
Dar 2011 m. vasario mėnesį Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas V.Machrovą pripažino kalta dėl stambios vagystės. Nors vėliau nuteistoji buvo pateikusi apeliacinį skundą aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismui, bylą iš naujo išnagrinėjusi teisėjų kolegija tų pačių metų spalio mėnesį paskelbė, kad apeliacija nepagrįsta.
Tuomet V.Machrova pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT), tačiau teisėjai, nesulaukę LAT sprendimo, leido sunaikinti daiktinius įrodymus – A.Valentaitei priklausiusius prabangius daiktus.
LAT paskelbė, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į klausimą dėl netinkamai dar pirmosios instancijos teisme atliktos A.Valentaitės daiktų ekspertizės, ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Antradienį į pakartotinį bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme vėl neatvyko nei A.Valentaitė, nei nukentėjusiosios advokatas. Teisėjų kolegija teiravosi proceso dalyvių nuomonės, ar galima nagrinėti bylą, kai A.Valentaitės šaukimas grįžo neįteiktas. Nors teisiamosios advokatas bandė užsiminti apie galimą nukentėjusiosios interesų pažeidimą, prokurorė pareiškė, kad galima. A.Balžekaitė svarstė, kad faktiškai nukentėjusioji buvo informuota apie bylos nagrinėjimą teisme – apie tai nuolat rašo spauda.
Jei A.Valentaitės nebuvo namuose, o pašto dėžutėje ji rado pranešimą, kad pašto skyriuje jai yra šaukimas į teismą, tačiau jo neatsiėmė – tai rodo jos poziciją.
Bylą teismas nagrinėjo be nukentėjusiosios.
Kolegijos pirmininkė informavo, kad byloje yra gauta raštiška informacija iš Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo, kad daiktiniai įrodymai šioje byloje iš tiesų yra sunaikinti.
Taip pat gauti dokumentai iš Teisingumo ministerijos apie oficialių ekspertų sąrašus. Kaip žinoma, ekspertizę šioje byloje yra atlikusi privati bendrovė „Impeksservis“. Mat pirmosios instancijos teisme buvo teigiama, jog valdiški ekspertai negali tinkamai ištirti tokių kilnojamųjų daiktų, kaip šioje byloje buvę daiktiniai įrodymai – rankinės, drabužiai.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad šioje byloje buvo pažeista ekspertizių skyrimo tvarka.
Vilniaus apygardos teisme sakydamas baigiamąją kalbą, teisiamosios advokatas V.Dziegoraitis kalbėjo: „Situacija byloje yra pasikeitusi, nes įrodymai, kaip žinoma, yra sunakinti.“
Jis priminė, kad ankstesniame teismo procese buvo prašymas pavesti ekspertizę atlikti ekspertui, įrašytam į Lietuvos ekspertų sąrašą: „Tačiau buvo paaiškinta, kad niekas Lietuvoje, išskyrus vieną konkrečią bendrovę, negali atlikti tokių ekspertizių.“
Anot teisininko, iš tiesų oficialiajame sąraše buvo 12 asmenų, galinčių atlikti kilnojamojo turto ekspertizę.
V.Dziegoraitis tikino, kad po LAT verdikto vadovautis byloje esančiais iš privačios bendrovės gautais ekspertizės duomenimis nebėra jokios galimybės. „Susidariusioje situacijoje visos tos abejonės dėl pagrobto turto vertės taip ir liko nepašalintos. Negalima remtis vien tik tuo, ką pati nukentėjusioji iš atminties surašė apie pagrobto turto vertę,“ – kalbėjo advokatas, prašęs perkvalifikuoti jo ginamajai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Savo ruožtu prokurorė A.Balžekaitė pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad privati bendrovė „impeksservis“ ekspertizę atliko šališkai.
„Faktinės bylos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir nešališkai. Abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo“, – tikino prokuratūros atstovė, prašiusi nuteisti V.Machovą būtent dėl stambios svetimo turto vagystės.
Pakartotinai šią bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegiją verdiktą žada skelbti lapkričio viduryje. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas vėl galės būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Žmonės.lt primena, kad nukentėjusiosios A.Valentaitės pateiktą 125 tūkst. litų civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas buvo tenkinęs tik iš dalies: nurodė nuteistajai atlyginti ieškovės patirtą 37 932 litų turtinę žalą. Taip pat iš V.Machrovos nukentėjusiosios A.Valentaitės naudai buvo priteisti 4 000 litų bylinėjimosi išlaidų. Nuosprendis įsiteisės, jei apygardos teismas jo nepakeis. O Aukščiausiasis Teismas, kaip žinoma, dar galės panaikinti net įsiteisėjusį verdiktą.
