Savo įrašu I.Launikonytė sutiko pasidalyti ir su 15min skaitytojais. Jį perskaityti galite čia:
„PASITIKĖJIMAS SAVIMI = AROGANCIJA?
KAS aš būčiau, jei nepasitikėčiau savimi? KUR aš būčiau, jei tiek kartų nebūčiau pasitikėjusi savimi? Ar veikčiau tai, ką veikiu? Ar būčiau išbandžiusi įvairius gyvenimo skonius? Ar užimčiau esamas pozicijas? Ar pasitikėti savimi – tai nuodėmė, nes neišmanantys žodžių sąvokų manys, jog esu arogantiška?
Arogancija – kitų niekinimas, nemandagumas, pasipūtimas, išdidumas, atžarumas, akiplėšiškumas (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Arogancija).
„Pasitikėti savimi – tai galimybė kažką padaryti, pasiekti, išmokti ir panašiai, kuri prasideda nuo pasakymo „aš galiu“. Lavindami pasitikėjimą savimi, drauge stiprinkime ir visus gabumus, kuriems padedant mes įvykdome tuos dalykus, kuriuos esame užsibrėžę įvykdyti. Pats tikėjimas yra galingiausia mūsų žygių pagalba, nes stiprus vidinis įsitikinimas veikia tą dalį smegenų, kuri mumyse žadina veiklumą.
Jeigu nori padaryti ką nors didingo ir nepakartojamo, visuomet turi tikėti, kad tau pasiseks. Didžiausias pasaulio menininkas negalėtų nupiešti nė vieno Madonos paveikslo, jeigu jis savo sieloj neturėtų tobulybės paveikslo. Todėl visuomet tvirtai turi manyti apie pasisekimą. Pildyti savo dvasią pasisekimo ir laimės mintimis, ir bus sugrąžinti baimės abejojimo šešėliai ir įgaus jėgų, nešančių pasisekimą. Nuolatos turi tikėti savo pakilimu. Tikėti pačiu savimi, jausti, kad yra sukurtas valdyti aplinkybes, būti pasiryžusiam būti valdovu, o ne vergu.
Pasitikėjimas, sujungtas su gabumais ir jėga, nukala galingą pergalės ginklą.
Daugelis žmonių, kurie padarė ką nors didinga, negali patys sau išaiškinti, kaip jie priėję prie pasitikėjimo savimi; jie negali pasakyti, kodėl jie turėjo tvirtą pasitikėjimą nuveikti tuos dalykus. Jų pasisekimas kaip tik įrodo, kad kas nors juose esąs juos nuvedė ligi paslėptos, bet neišmatuojamos jėgos šaltinio. Ir gana dažnai, nė vieno šviesos spindulio nebematydami ant savo kelio, jie eidavo pirmyn tvirtai įsitikinę, kad tikrai pasieks tikslą, nes taip jiems sakė įsitikinimas.
Be pasitikėjimo savimi, be geležinės valios jėgos žmogus yra kaip sviedinys, aplinkybių padaras.
Žmogus adekvačiai save vertindamas ir realiai įsisamonindamas savo sugebėjimus, susikuria pagrįstą pasitikėjimą savimi. Toks pasitikėjimas savimi yra vienas iš svarbiausių veiklos ir ryžtingos asmenybės bruožų. Žmogus negali save teisingai įvertinti, jeigu nepažįsta savo temperamento, charakterio bruožų, įvairių teigiamų ir neigiamų savybių, polinkių.
Svarbu laikytis požiūrio „aš galiu“. Galima susidaryti apgalvotą asmeninių tikslų planą ir padrąsinti save įgyvendinti kiekvieną šio plano punktą. Kiekvieno mūsų drąsa įkvepia drąsą šalia stovinčiam draugui.
Tarkime, gana ribotas, menkų gabumų žmogus, pervertindamas save, ima vaizduotis, kad turįs daug teigiamų savybių, yra labai talentingas ir sumanus.
Nepasisekimo baimė, trūkumas pasitikėjimo savais gabumais yra svarbiausios visų nepasisekimų priežastys. Daugelis žmonių nežiūrint jų gabumų, tepasiekia tik vidutiniškų padarinių, kai kurie net nė jokių, iš kurių jie nesitiki išeiti. Jie patys apriboja savo jėgas, jie patys susidaro kliūtis savo kelyje, jie iš viso tesiekia tiktai žemesnių tikslų.
Savimi pasitikėjimas yra geriausias už visas rekomendacijas, aukštą kilmę ir įtakingumą. Tai geriausias pasaulio kapitalas: jis daugiau kliūčių pašalino nuo kelio, daugiau nugalėjo sunkenybių ir išsikovojo pasisekimo, negu kokia nors kita žmogiška ypatybė“ (https://mokslai.lietuviuzodynas.lt/.../pasitikejimas-savimi).
Mentorius Den Salivan „Strategic Coach“ savininkas teigė, jog nėra žmonių, kurie gimė labiau pasitikintys savimi, o kiti, neva, tokiais negimė, todėl kažko nepasiekė. Netiesa. Jei priešais save matote savimi pasitikintį žmogų, vadinasi jam teko įveikti „Pasitikėjimui savimi užsiauginti“ privalomą įveikti keturių žingsnių procesą, kurio sudedamosios dalys tokios:
1-asis žingsnis yra DRĄSA. Bet koks pasitikėjimas savimi, pokyčiai ir nauji dalykai prasideda nuo drąsos. Pirmą kartą ryžtis šokti su guma leidžia ne pasitikėjimas, o drąsa. Drąsa – tai pasiryžimas įeiti pro duris, nežinant, kas laukia kitoje pusėje. <..> Drąsa yra tai, ką visi turime giliai viduje, net jei ji ir užslėpta.
2-asis žingsnis yra ĮSIPAREIGOJIMAS. Mentorius tvirtina, kad kai įsipareigojate siekti asmeninių pokyčių, turite suprasti, jog jie negalimi be atsidavimo. „Turite būti atsidavę ir įsipareigoti daryti, kitaip – nepavyks. <...> Į įsipareigojimą galima pažvelgti ir kitu kampu: ar jums kada nors pavyko ką nors puikiai padaryti be atsidavimo? (Nesvarbu, ar tai santykiai, naujas verslas, ar dieta). Deja, ne!“ <...> Jei įsipareigojama kažko siekti – negalima elgtis atsainiai ir vertinti dalykų paviršutiniškai, nes menkas įsipareigojimas reiškia menką pasitikėjimą savimi.
3-iasis žingsnis yra GEBĖJIMAS. Norint įgyvendinti savo tikslus tenka lavinti konkrečius savo gebėjimus. Jei nesiimsite veiksmų ir jums trūks žinių, kaip viską tinkamai atlikti, prarasite drąsą judėti toliau.
Turėdami pirmuosius tris elementus – įgyjate 4-ą – PASITIKĖJIMĄ SAVIMI.
„Jei siekdami savo tikslo ir rezultato suderinsite šiuos tris elementus – pasitikėjimas savimi itin sutvirtės. Kai pasitelkiami visi keturi elementai, vidinio herojaus neužgniaužia negatyvai ir blogos istorijos. Nepasitikėjimas savimi ir vidinis pasipriešinimas išnyksta, o vadžias perima tikrasis aš“ (Iš bestselerių autoriaus Den Graziosi knygos „Milijonierių sėkmę kuriantys įpročiai).
Pastarųjų dienų įvykiai iškėlė šią temą į viršų, nes Lietuvos visuomenė vis dar serga perdėtu kuklumu, drovumu ir vos kiek daugiau savo vertę žinantis žmogus tuoj pat bus linčiuojamas leistis ant žemės. Man, kaip turinčiai muzikos terapeutės magistro laipsnį, kurios sritis – žmogaus psichinė sveikata, daug kapstyti nereikia. Taigi trumpai: ką jaučia žmogus, kai šalia jo atsistoja pasitikintis savimi? SAVO SILPNUMĄ. Šalia tokių žmonių būti – nėra patogu, nes „aš jaučiuosi blogai“ ir tai iškelia į paviršių mano silpnybėm apipintą savastį. Todėl „leistis žemėn“ pasitikinčiajam savimi pasiūlys tik žmonės, kurie pasitikėjimo savimi dar nesukūrė, nes pritrūko drąsos, gebėjimų, atsakomybės ir noro. Pasitikintis savimi žmogus – niekada nesiūlys kitam leistis ant žemės, nebent pats bus nukentėjęs nuo savo pasireiškimo per aroganciją, kurią lietuviai maišo su pasitikėjimu savimi, ir norėdamas apsaugoti – duos tokį patarimą iš blogos patirties.
Aš, Indrė Launikonytė, esu pasitikinti savimi moteris, NES ėjau link to. Tikrai tokia negimiau ir nebuvau vaikystėje. Priešingai: buvau labiausiai uždaras vaikas, kokį galėjote sutikti, pilka pelytė, be galo jautraus būdo (šitą išsaugojau ir dabar), užsisklendusi ir nesaugi.
Šiandien esu viena iš lyderiaujančių vokalo mokytojų, auginanti, pirmiausia, psichologiškai stiprius vaikus, pabrėžianti kiekvieno potencialą tam, jog žmogus įgytų pasitikėjimo savimi. Siekiu auginti stiprias ir laimingas moteris, kurios pas mane ateina būdamos mažos arba paauglių amžiuje. Per pasitikėjimą savimi – žmogus auga sveikai besireiškiantis savo talentuose bei įgyja svorio tvirčiau stovėdamas ant žemės.
Taip jam atsiveria daugiau durų, taigi ir galimybių. Nė viena mama nesiskundė, jog jų vaikus koučinu būti stipriais ir pasitikinčiais savimi, nes pasitikintis žmogus pirmiau už tai išsiugdo savikritiką ir adekvatų savęs vertinimą. Drąsiai galiu sakyti, jog atėjusiems mokytis tik dainavimo, duodu pilną paketą žinių, kas apskritai yra atlikėjas ir tik nuo manęs priklauso, kada galima pasirodyti scenoje, o juo labiau TV, ir kada NE.
Tačiau komentatorės moterys, pačios būdamos mamos arba bevaikės, leidžia sau komentuoti PAAUGLIUS ir drėbti jiems šlykščius žodžius bei dalyti patarimus. Alio, žmonės, PATARIMAS – yra blogiausia, ką galite padaryti, kai jūsų niekas neklausia, nes taip apvagiate žmogų nuo paties atradimų ir suvokimų.
Ir labai jums AČIŪ už patarimus, kurių mums nereikia, bet ar Jūs įsivertinate, KOKĮ SVORĮ užimate vaiko, kurį komentuojate, gyvenime, kad jis jūsų patarimo paklausytų? Žinokite, tie vaikai turi tėvus, mokytojus, draugus, įkvėpėjus. Kas Jūs tokios esate tam vaikui, mielos moterys? Na, kas Jums?
Jei aš, būdama atlikėja, būčiau klausiusi Jūsų patarimų – būčiau išsiskyrusi ir pasikorusi. Štai ko verti Jūsų patarimai. Nes moterį su daug plaukų – reikia apkirpti, su gražiais nagais – nukapot rankas, pasitikinčią savimi – patraukt nuo tako, o su gražiais dantim – juos išmušti?
Daug metų gilindamasi į savo dvasinį pasaulį, prikaupiau daugybę žinių ir patyrimų, kurie labai papildė psichiatrijos žinias bei sudarė gražią visumą. Su viena ryškiausių dvasinių Mokytojų dirbame ties projektu, sukviesiančiu Moteris dirbti ties pasitikėjimu savimi bei mokysiančiu leisti sau jausti.
„Pasitikėjimas savimi yra kažkas puikaus, nes tai ženklas žmogaus, įvertinusio savo sugebėjimus“, – T.Hobsas“