I.Bernotaitytės medvilninių oversized marškinėlių su unikaliu dizainu verslas „Bella art“ oficialiai startavo ką tik. Viskas prasidėjo nuo piešinių, kuriuos Iglė sukūrė planšetėje, o vėliau sumąstė, kad juos būtų įdomu perkelti ir ant marškinėlių, nes pastaruoju metu tai – gana populiari tendencija.
„Ilgai galvojau, ar verta tai daryti. Tačiau galiausiai užsisakiau marškinėlius, iš pradžių išsirinkau jiems penkis piešinius, mąsčiau, kokia galėtų būti pakuotė. Viskas prasidėjo nuo idėjos, o vėliau žiūrėjau, ar pavyks ją įgyvendinti“, – apie savo naują verslą kalbėdama su 15min pasakojo I.Bernotaitytė.
Tiesa, Iglė neslepia visada svajojusi ne tik turėti savo drabužių liniją, bet ir išmokti pati siūti drabužius. Tam ji lankė ir siuvimo kursus, tačiau lengva nebuvo, kursuose sekėsi ne taip ir gerai.
„Nepabandęs nesužinosi, ar ta veikla tau patiks. Sėdėjau siuvimo kursuose kelis mėnesius, o sugebėjau pasisiūti tik sijoną. Supratau, kad tai yra per ilgas laiko tarpas. Jei aš noriu siūti sijonus, žmonės tikrai nelauks po tris mėnesius – juk patogiau nusipirkti ar iš kur nors parsisiųsti“, – sakė I.Bernotaitytė.
Tad padėjusi siuvimą į šalį, Iglė ketina apsiriboti tik piešinių marškinėliams kūrimu. Ji džiaugiasi, kad tai – įdomus procesas, leidžiantis per kūrybą išreikšti savo jausmus, susikaupusias emocijas.
„Jei man šiandien bloga diena – aš ją nupiešiu ir perkelsiu ant marškinėlių. Vieni mano marškinėliai yra su užrašu „šampein“, juos galima pritaikyti vakarėliui arba dėvėti, jei tiesiog mėgsti šampaną.
Piešiu labai daug, vėliau iš visų kūrinių išsirenku geriausius ir galvoju, ar dėti ant marškinėlių. Ateityje tikrai bus daugiau marškinėlių su įvairiais piešiniais, gali būti, kad jie bus vienetiniai“, – kūrybiniais planais dalijosi I.Bernotaitytė.
Pati veikla Iglei maloni dar nuo vaikystės – piešti ji pradėjo besimokydama 6 klasėje, tik tada tą dar darė flomasteriais. „Pas močiutę būdavo labai daug lapų. Piešdavau, kad stoviu ant scenos, šalia pritariančiosios dainininkės. Jei nuvažiuotumėme pas močiutę ir atidarytumėme spintą, kurioje yra tie piešiniai, pamatytumėme žmones, dainuojančius ant scenos“, – 15min pasakojo mergina.
Tiesa, iš pradžių piešusi tik mėgėjiškai, po kelerių metų Iglė suprato, kad nori tobulėti. Todėl du kartus per savaitę ėmė lankyti privačią dailės mokyklą pas Jolitą ir Egidijų Bičkus. Į ją vaikščiojo penkerius metus, kol ši užsidarė.
„Piešimas visą laiką buvo šalia manęs. Vėliau buvau padariusi pertrauką ir kai prisėdau prie molberto, pradėjusi piešti piešinį supratau, kad viską pamiršau – nebemokėjau derinti spalvų. Prireikė laiko, kol vėl prisiminiau.
Svarbu, kad žmonės niekada neapleistų to, ką daro. Pavyzdžiui, jei groji pianinu ir meti, prarandi įgūdžius. Todėl reikia bent kartą per savaitę prisiminti, kaip tai daroma“, – įsitikinusi I.Bernotaitytė.
Iglė pripažįsta, kad drabužių kūrimas, kaip ir bet kuris kitas verslas, yra rizikinga veikla. Niekada nežinai, kada pasiseks, o kada – ne: „Baimė visada yra – nesvarbu, ar tu lipi į sceną, ar pradedi savo versliuką. Galvoji, gal žmonės neis į mano koncertą, gal jie nepirks mano drabužių.“
Vis dėlto pasitikėjimo savimi Iglei suteikia ir artimų žmonių palaikymas. Merginos mylimasis Tadas Juodsnukis taip pat prisideda – pasidalina idėjomis, įvertina piešinius. Iglę tam tikra prasme palaiko ir tėvai.
„Tėtis atsiuntė liuksą, jis nedaugžodžiauja, todėl jei atsiunčia liuksą, reiškia, viskas labai gerai. Mama nori, kad dainuočiau, bet kai atsiunčiau kelis piešinius, ji buvo laiminga ir nesakė „Igle, nedaryk“. Palaikymą ir patvirtinimą iš artimųjų turiu“, – pasidžiaugė I.Bernotaitytė.
Vis dėlto Iglė neketina nuvilti nei mamos, nei savo muzikos gerbėjų. Mergina patikino, kad piešimas dainavimo jai tikrai nepakeis – ji turi ir nemažai su muzika susijusių planų.
„Piešimas man kaip hobis. Jei pradedu piešti, labai greitai nusiraminu. Matau tik privalumus – kai po darbų esi išsiblaškiusi, jis atpalaiduoja. O palikti scenos tikrai nežadu, judu į priekį, bus daug staigmenų, naujų dalykų. Muzika man visada pirmoje vietoje, o nauja veikla skirta tam, kad būtų smagu ir man, ir kitiems“, – teigė I.Bernotaitytė.
O kaip gimė pavadinimas „Bella art“? Iglė atskleidė, kad verslą pavadino savo augintinio vardu: „Mano šuo yra Bella. Be to, šis žodis taip pat reiškia „gražu“.
Kol kas Iglės darbus galima įsigyti instagrame. Vėliau tai turėtų išaugti ir į didesnį verslą – bus sukurtas atskiras puslapis. „Žmonės gali man rašyti privačią žinutę, jiems bus mielai atsakyta. Kainos tikrai nesikandžios, nusipirkti galės daug kas“, – pridūrė verslą pradėjusi atlikėja I.Bernotaitytė.
