„Mano tėvelis yra kurdas, o mama lietuvė. Taip išėjo, kad gyvenimas juos suvedė, ačiū Dievui. Aš gimiau Vilniuje, o iškart po mano gimimo tėvai mane išsivežė į Bagdadą, Iraką, kadangi iki tol jie savo gyvenimus buvo sukūrę ten. Ten lankiau mokyklą ir pirmoji mano kalba buvo arabų. Tik mama su manimi kalbėjo lietuviškai. Geros dienos baigėsi tada, kai mirė mama, tada man buvo aštuoneri. Aš kaip iš rojaus nukritau į pragarą. Labai keista būsena buvo. Po šios nelaimės likau Lietuvoje. Nežinau, kaip ir kodėl, bet likau ir pradėjau kurti gyvenimą čia“, – 2TV laidoje „Pagaminta Lietuvoje“ kalbėjo Alanas Chošnau, o ją žiūrovai išvys pirmadienį, 22 val. vakare.
Nuo mažų dienų prie muzikos linkęs atlikėjas neslepia, kad septintajame dešimtmetyje gyvenant Bagdade muzika jį lydėjo visur. „Tuo metu pas mus vykdavo vakarėliai, savaitgaliais turėdavome svečių ir žiūrėdavome koncertus, turėjome labai daug plokštelių, mano tėvai labai mėgo klausytis muzikos, namuose grodavo „The Beatles“, „The Rolling Stones“, „ABBA“ ir dar begalės kitų. O aš, kaip vaikas labai dalyvavau šiame procese. Man taip patiko, muzika mane užkerėjo. Žiūrėdamas video koncertus stebėdavausi, kaip tūkstantinės minios mėgaujasi. Tada kažkas pas mane galvoje ir užsifiksavo“, – pasakoja atlikėjas A.Chošnau.
Savo muzikinį kelią pradėjęs dar vaikystėje, dainininkas nesustojo ir, tik gavęs progą, stengėsi ją išnaudoti tinkamai.
„Įsisukau į mokyklos diskoteką. Pradėjau domėtis ir vesti ją su juostiniais magnetofonais. Kasetiniai ir plokšteliniai buvo prabanga. Turėjome atskirą savo kambariuką, kur buvo sudėta aparatūra, ten ruošdavomės, repetuodavome ir apšvietimą reguliuodavome. Po pirmųjų diskotekų pradėjau giliau domėtis muzika ir pradėjau ieškoti žmonių, kurie moka groti. Apie dainavimą nieko nenusimaniau ir tada supratau, kad jei noriu eiti šiuo keliu, turiu labai daug dirbti“, – atvirauja Alanas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Išskirtinis Alano Chošnau interviu: atvirai apie vaikystę be tėvų, „gatvę“ ir viską pakeitusius vaikus
TAIP PAT SKAITYKITE: Po 7 metų į gimtąjį Kurdistaną grįžęs Alanas Chošnau: apie mamos netektį, kalnus ir tėvo ašaras
