Dalį Azijos išmaišiusi jogos mokytoja, šokėja visuomet žinojo, kad vieną dieną pakels sparnus ir į egzotiškąją Šri Lanką, todėl pasitaikius progai nebebuvo ko laukti – kartu su mylimuoju, žurnalistu Mindaugu Rainiu (30) jiedu susikrovė lagaminus ir trims savaitėms išvyko pavydėtinų atostogų.
„Neskubėjau vykti į Šri Lanką, nes buvau įsitikinusi, kad ji bus panaši į mano jau matytą Indiją, tik mažutė ir tvarkingesnė. Tačiau norėjau šilumos, nes, turiu pripažinti, kad pastaroji žiema prailgo. Azija, kalbant apie šilumą, visuomet tinkamas pasirinkimas, tad kito krašto neliko – daug kas jau buvo matyta“, – 15min kalbėjo Milana.
Per pastarąjį dešimtmetį dar neaplankytų vietų jos asmeniniame žemėlapyje gerokai sumažėjo. Vien kalbant apie Aziją – Milana jau spėjo pabuvoti ir Indijoje, ir Tailande, ir Laose, Mianmare, Maldyvuose, Filipinuose, aplankė Seišelių salas. Kiekvienoje iš šių šalių ji spėjo atrasti gražiausias vietas.
„Mėgstu naujus kraštus“, – šypteli Milana ir netrukus priduria, šis jos jau „užgyventas“ sąrašas dar plėsis ir plėsis.
Tiesa, šįkart drauge su Mindaugu vykdami į Šri Lanką jie nusprendė neaplenkti ir Maldyvų. Kaip patys sako – kitokį scenarijų buvo sunku ir įsivaizduoti, juk išvyko trim savaitėms, o iki Maldyvų – tik valanda skrydžio nuo Šri Lankos.
„Visiškai nieko neplanavau ir dar sėdėdama lėktuve svarsčiau, kur pabėgus, kai atvyksime į Šri Lankos sostinę, kurioje būti nenorėjome. Oro uoste susipažinome su lietuvių porele, tad nutarėme pirmas porą dienų judėti kartu“, – 15min pasakojo Milana.
„Pirmą savaitę daug keliavome, nuo šventyklų iki kalnų. Kad akis nepriprastų prie grožio ir kaskart iš naujo įvertintum, kur esi, mėgstu veiklas pamaišyti: jei viena diena skirta kultūrai, kita tuomet – kalnams, o tada vėl galima grįžti prie kultūros“, – sakė pašnekovė.
Į Šri Lanką pora atvyko tuomet, kai danguje švietė didžiulė pilnatis. Šiuose kraštuose pirma mėnulio pilnaties diena gegužės mėnesį – šventė, kurią vietiniai vadina „Vesak“ (indiškai – „birželis“) arba kitaip – „Visakha Puja“.
Tą pačią savaitę lietuviai mėgavosi ir kultine laikoma kelione traukiniu – 8 valandas po gražiausius gamtos kampelius besidriekianti kelionė jiems paliko neišdildomą įspūdį ir, kaip patys sako, prabėgo it valanda.
Įveikę dalį kelio sausuma jie vėliau leidosi į klajones po paplūdimius – netikėtai aplankė Arugamo įlanką, kurios paplūdimį vadina vienu hipiškiausių ir jaukiausių.
„Neabejoju, jog tie, kas užsiima banglenčių sportu, žino visus pasaulio kampelius, kur tai daryti geriausia, tačiau labai rekomenduoju pasidomėti Arugamo įlanka – tai mus labai sužavėjęs pasaulio kampelis su regio muzika, trobelėmis už 15 dolerių ant jūros kranto, banglentininkais, vienintele šalyje atrasta tikrai gera vegetariška kavine ir kitais privalumais“, – įspūdžiais dalijosi Milana.
Pora taip pat aplankė Jalos nacionalinį parką ir buvo vieni iš tų laimingųjų, kuriems pasisekė pamatyti natūraliai gamtoje gyvenančius dramblius, povus, flamingus, krokodilus, laukinius šunis, net leopardą – tai lietuviai vadina viena žaviausių šios kelionės patirčių.
Šri Lanka garsėja ajurveda, todėl pora nusprendė susitikti ir su ajurvedą praktikuojančiu gydytoju. Deja, paieškos buvo nesėkmingos – kaskart ieškant tikro gydytojo atsidurdavo prieskonių sode, kuriame vietiniai siūlydavo įsigyti įvairios produkcijos – kremų, sirupų ir kitokių natūralių medikamentų visoms gyvenimo sritims.
„Po trečio tokio bandymo atrasti gydytoją nuleidau rankas, nes joks paaiškinimas, kad ieškome žmogaus, o ne prekių, nepadėjo. Viename iš sodų moteriškė pagal mano pulsą nustatė, jog mano dominuojanti doša yra Pita (ajurvedoje došos simbolizuoja konstitucinį žmogaus tipą, o tuo pačiu atspindinti skirtingas stichijas: Erdvės ir Vėjo (Vata), Vandens ir Ugnies (Pita), Žemės ir Vandens (Kapha), – red.), bet man tai nebuvo naujiena“, – sakė ji.
Milana pasakojo kelionėje spėjusi pakeisti nuomonę apie kai kuriuos šalies kultūrą apibūdinančius stereotipus. Tarkime, Šri Lanką ji įsivaizdavo kaip sumažintą Indiją, tik tvarkingesnę, šviesesnę. Tačiau nuvykusi ten suprato, kad nors žmonių mentalitetas priminė Indijos gyventojų, jie čia, palyginti su kitais Azijos gyventojais, daug mažiau šypsosi.
Viešėdami svečioje šalyje Milana ir Mindaugas nevengė azijietiškos virtuvės, jie išragavo daug kariu gardintų patiekalų. „Po kelių dienų jis atsibosta, tačiau po pertraukos vėl valgau, ribotais kiekiais. Žuvis čia fantastiška. Ir nors pastaraisiais metais jaučiu, kad jos valgau mažiau, čia buvau laiminga, kad ją ragauju – tiek žuvis, tiek jūros gėrybės puikios!“ – pasakojo ji.
Milana taip pat sako čia pamėgusi sveikus kokteilius, spalvingas salotas, egzotiškas sriubas, uogų pudingus – valgant tokį, gyvą maistą, nebesinori nei mėsos, nei žuvies.
Paklausta, ar dar kartą norėtų grįžti į Šri Lanką, Milana šypteli – kol kas veikiausiai ne. Tačiau ne todėl, kad čia kažkas būtų nepatikę, tiesiog ji retai kada sąmoningai sugrįžta į jau lankytas vietas ir kaskart ieško naujų nuotykių.
„Mano tėtis, gyvenęs dviejose šalyse, visgi pasirinko Australiją. Anot jo, statusas ir daiktai ten mažiau vertinami nei JAV. Taip, JAV neretai stebina vartojimo kultūra, tačiau mane žavi jos gamta, galimybės ir mokėjimas paskatinti kiekvieną sutiktą žmogų“, – kalbėjo ji.
Australija Milanos norimų aplankyti vietų sąraše – prioritetinė. Ten gyvena jos tėtis, todėl ji sako svajojanti jį ten aplankyti. O paskui jau – ir žirgais pakeliauti po Mongoliją, ir į Braziliją spiritualinių ritualų, ir Papua Naująją Gvinėją, Indoneziją – Milanos dar laukia daug išvykų. „Turiu gražaus laiko pamatyti visą pasaulį“, – sakė ji.
