„Man gera matyti, kad mano amžiaus, mano kartos moteris daro gražius, laisvus dalykus, kalba temomis, kurios aktualios bet kam Europoje. Ši kino kūrėjų karta rodo, kad mes atsikratėme kompleksų ir galime kurti kiną apie bet ką – apie ką tik norime. Svarbu, kad režisierė Marija nebijo sakyti visko taip, kaip yra. Ji nesislepia nuo kameros – stambūs planai, tiesiai šviesiai pasakomi dalykai. Na, ir, aišku, chemija… Žinau, kad visi tai dar kartos, bet negaliu nepaminėti – tokia stipri chemija tarp aktorių retai kada nutinka“, – įspūdžiais dalijasi rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė.
Keliautojas, rašytojas, renginių organizatorius Marius Lucka prisipažįsta, kad po filmo jam nelengva – ši istorija primena, kad santykių būna visokių. „Filmas pasakoja apie tai, kad būti santykiuose gali būti sunku. Nes niekada nežinai, su kuo juos pradedi ir kas bus toliau. Instagrame visi savo santykius ir visas meiles rodo tik gerai, o šitas filmas kažkaip sudaužo visas tas svajones. Nes juk santykiuose yra žiauriai daug reikalų – ir su savim, ir poroje. Iš tiesų verta žmonėms priminti, kad tas meilės ir santykių pasaulis yra labai įvairus.“
Akvilė Kavaliauskaitė priduria, kad filmas, ko gero, kiekvienam žiūrovui kažką primins apie jį patį. „Gyvename Vilniuje ir man labai patiko, kad Vilnius parodytas toks, koks jis mums iš tikrųjų yra. Mes patys su draugais gyvenam Naujamiestyje ir gyvenimas ten yra labai panašus. Atrodo, tai yra toks filmas, kuriame save gali rasti bet kuris žmogus: nuo to, kuris gyvena Vilniuje, iki to, kuris turi problemų santykiuose (o mes visi turime problemų santykiuose – kokių nors ir kada nors) ir žmogaus, kuris tiesiog mėgsta pasižiūrėti į gyvenimą truputį naujesniu kampu, nei mums siūlo kasdienybė.“
„Visą filmą sau galvojau, kad štai, pagaliau turime filmą–atviruką apie emocinį ryšį! Filme jaučiasi labai smarkus fizinio kontakto troškimas, bet tos emocijos vis laimi ir laimi, ir dar kartą laimi. Ašaras kine labiausiai mėgstu ne tada, kai kažkas žiauriai liūdna ir skauda, o tada, kai tiesiog šilta žiūrėti. Tik mane žiauriai suglumino pabaiga. Susinervinau ir dabar iki galo nežinau, ką apie ją galvoju. Reikės antrą kartą eiti“, – juokiasi dainininkė ir dainų autorė Gabrielė Vilkickytė.
„Aš tiesiog grožėjausi, patyriau ekstazę žiūrėdama. Dvi valandos tokio grožio, kūniškumo! O tas intymumas toks net, sakyčiau, mus mokantis pamatyti, kiek daug jo visur yra. Ir jis nėra vien pats sekso aktas. Tai ir išsinešu po filmo – seksualumo ir intymumo apraiškų yra labai daug, jos yra visur. Hm, akivaizdu, kad man filmas labai patiko“, – juokiasi fotografė Neringa Rekašiūtė ir susimąsto: – „O dar bežiūrint filmą atėjo suvokimas, kad jis – tarsi šių dienų, mūsų kartos Bernardo Bertolucci „The Dreamers“. Ten, žinoma, yra labai daug sekso ir išbandomos ribos, o „Tu man nieko neprimeni“ yra tarsi mūsų laikus atspindintis filmas.“
Filmo „Tu man nieko neprimeni“ anonsas:
Intymioje meilės istorijoje „Tu man nieko neprimeni“ šiuolaikinio šokio šokėja Elena sutinka gestų kalbos vertėją Dovydą. Tarp jų užsimezga švelnus ryšys, Dovydas ir Elena ima artėti vienas prie kito ir platoniški santykiai pamažu virsta romantiniais. Kai Dovydas atskleidžia esantis aseksualus, jiedu pasiryžta savojo intymumo ieškoti drauge – atrasti savo pačių būdą kurti santykius.
„Tu man nieko neprimeni“ nuo pasaulinės premjeros ir geriausios režisūros apdovanojimo prestižiniame „Sundance“ (JAV) festivalyje jau apkeliavo tarptautinius Stambulo (Turkija), Sidnėjaus (Australija), Karlovi Varų (Čekija), Taipėjaus (Taivanas), „Atlantidos“ (Maljorka, Ispanija), „Naujųjų horizontų“ (Vroclavas, Lenkija), Durbano (Pietų Afrikos Respublika) kino festivalius, taip pat artimiausiu metu keliaus į Helsinkyje (Suomija) vyksiantį tarptautinį kino festivalį „Love and Anarchy“, BFI Londono ir Batumio (Sakartvelas) kino festivalius. Filmas yra Lietuvos pretendentas siekti „Oskaro“, o Europos kino akademija jį atrinko į kūrinių, besivaržančių dėl Europos kino apdovanojimų nominacijų, sąrašą.
Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Greta Grinevičiūtė ir Kęstutis Cicėnas, filmo režisierė Marija Kavtaradze taip pat yra ir jo scenarijaus autorė, filmo operatorius: Laurynas Bareiša, dailininkė: Sigita Šimkūnaitė, prodiuserė: Marija Razgutė („M–Films“). Filmo gamybą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, jis kuriamas bendra gamyba su Ispanija ir Švedija.
Šis filmas – antrasis Marijos Kavtaradze pilnametražis darbas. Jos pirmojo kūrinio „Išgyventi vasarą“ (2018 m.) tarptautinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o vėliau, pelnęs pripažinimą ir namie, filmas apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, pelnė publikos ir žiuri apdovanojimų, jo rodymo teises įsigijo nemažai užsienio televizijų ir namų kino platformų.
Apie „M–Films“
2008 m. įkurta kino gamybos kompanija „M–Films“ prodiusuoja vaidybinius bei animacinius filmus, kurie sėkmingai pristatomi svarbiuose tarptautiniuose kino festivaliuose, ne vienas jų apdovanotas Nacionaliniais Lietuvos kino apdovanojimais bei „Sidabrinėmis gervėmis”. Kompanija prodiusuoja jaunosios kartos Lietuvos režisierių – Marijos Kavtaradzes („Išgyventi vasarą“, „Tu man nieko neprimeni“), Andriaus Blaževičiaus („Šventasis“, „Bėgikė“), Karolio Kaupinio („Nova Lituania“), Vytauto Katkaus („Uogos“) – filmus, o taip pat dirba su tarptautinės bendros gamybos projektais.
