– Kiek laiko jau sukatės scenoje?
– Skaičiuojant nuo studijų baigimo... Dabar man – trisdešimt ketveri, o bakalauro studijas baigiau dvidešimt dvejų, tada ir pradėjau suktis. Paskui dar magistrą du metus mokiausi. Taigi jau 12 metų.
– Kur Jums maloniau dirbti: scenoje ar prieš kameras?
– Ir ten, ir ten. Abiejų visiškai skirtinga specifika, bet vienodai įdomu ir patinka.
– Pirmenybės neteikiate nei vienam?
Pirmenybę teikiu tam darbui, kurio yra daugiau, o daugiausia yra veiklos scenoje su improvizacijos teatru „Kitas kampas“. Dirbu tiek su vaikiškais, tiek su suaugusiems skirtais spektakliais „Vilniaus Mažajame teatre“. O filmavimai, jeigu filmuojiesi televiziniuose serialuose, kurie suka jau šimtąją seriją, tai nėra labai įdomu. Jeigu aš turėsiu galimybę pasirinkti, tai gal ir nedalyvausiu tame ilgame procese, jeigu neturėsiu galimybės –dalyvausiu. O kaip ten bus – matysim.
– Dažniausiai vaidinate komiškus personažus. Kokį savo kurtą vaidmenį pavadintumėte pačiu rimčiausiu?
– Mano amplua yra komiškas. Nežinau tokių labai rimtų vaidmenų.
– O ar patiktų suvaidinti dramatišką vaidmenį? Ar visgi mielesni komiški?
– Karjera taip susiklostė, kad būtent tuomet, kai aš dirbdavau teatre ar kituose projektuose: laidose, serialuose – man tekdavo komiški personažai. Bet man patiko. O šiaip aš pats ne dramatinis. Mano tipažas yra ne dramatinis. Jeigu būtų pasiūlymas – būtų įdomu, bet vargiai tikėtina, kad gaučiau tokį pasiūlymą.
– Naujame seriale „0 sveikų“ vaidinate personažą vardu Pūkis. Kaip jį apibūdintumėte?
– Jautrus, naivus, patiklus tipas. Visi šio serialo tipažai yra šiek tiek groteskiški. Jaučiama šiek tiek ir klaunados žanro: tai toks gana įdomus ir dar nematytas Lietuvos kontekste žanras.
– Šiandien filmavotės scenoje, kurioje Pūkis susiduria su telefoniniais sukčiais. O pačiam gyvenime nėra tekę su jais susidurti?
– Yra! Mano mama jau buvo pakeliui su pinigais. Labai keistai susiklostė situacija. Ji man tuo metu neprisiskambino. Aš buvau repeticijoje ir tiesiog buvau išjungęs telefoną – nekėliau ragelio. Viskas atrodė labai tikroviškai. Man skambina – aš nekeliu, kažkokia avarija tarsi įvyko, neva reikia sumokėti. Tikrai labai juokinga situacija (šypsosi). Svarbu viskas gerai baigėsi.
– O kaip pats pasielgtumėte jei tokie sukčiai paskambintų asmeniškai Jums?
– Sunku pasakyti. Ekstremalioje, stresinėje situacijoje daug kas ir pasimauna. Tu negali pasakyti kaip ten būtų, nes tuo momentu tu tikriausiai neapgalvoji visų scenarijų: kas ten kaip. O jeigu dar taip sutampa, kad tu skambini ir kaip tik niekas nekelia ragelio tuo metu... Taip ir būna su tais sukčiais.
– Ar daug laiko užtrunka sukurti personažą? O gal tai priklauso nuo personažo? Kiek laiko kūrėte Pūkį?
– Priklauso nuo personažo. Kažkada vyko Tado Vidmanto pjesės skaitymai ir AXX trumpametražinių filmų festivaliui buvo sukurtas filmukas. Tokie personažai kaip Pūkis, Žvėris jau tada buvo užgimę... Jei kas neatsimena, tai gali pasižiūrėti trumpametražinį filmą „Gyvenimo obuolys“. Ten šie personažai tarsi užgimė, o seriale „0 sveikų“ jie transformavosi. Nekalbant jau apie tai, kad mes patys stipriai transformavomės. Žiūrint vizualiai, jeigu ten Pūkis dar turėjo plaukų,tai dabar jų turi jau kur kas mažiau (juokiasi). O laiko personažui kurti reikia skirtingai. Ar Pūkis, ar vaidmuo teatre, ar „Dar pažiūrėsim“ – personažai gimsta pakankamai greitai. Dauguma jų paimti iš gyvenimo – kažkur sutikti, matyti. Kiekvienu atveju labai labai skirtingai.
Aš nesu matęs daug lietuviškų šedevrų, tačiau jie gali bet kada atsirasti.
– Kaip pats vertinate lietuviško kino produkciją pasauliniame kontekste?
– Prastai. Jeigu kalbame apie produkciją pasauliniame kontekste. Bet aš labai gerai vertinu tai, kad žmonės daro ir tai, kad jie mokosi. Yra sukurta klasikos filmų (senosios statytos kino klasikos), kurie yra pakankamai įdomūs ir savo režisūra, ir dinamika, ir idėja, ir scenarijumi – lyg ir nieko juose netrūksta. O dabar vyksta kažkoks bandymas kopijuoti tam tikrus žanrus, tam tikras stilistikas. Bet vis dėl to, jeigu tu nieko nedarysi, nebandysi, tai tikriausiai nieko ir nebus. Žmonės daro, dirba ir tai –sveikintina. Šiuo konkrečiu dabartinio serialo atveju, tikrai visi dirba atsidavę ir kūrybiškai. Žengia pilna koja. Suburta rimta komanda. Pasaulio kontekstu sukuriama daug filmų: „avatarų“ ir t.t., tačiau mūsų mažos Lietuvos net ir biudžetai niekada „nepatemptų“ tokių filmų. Bet vėlgi, galima ir paprastus, mažo biudžeto filmus kurti. Čia jau priklauso nuo scenarijaus, nuo režisieriaus, nuo gebėjimo genialius dalykus sukurti paprastom, minimaliomis priemonėmis. Aš nesu matęs daug lietuviškų šedevrų, tačiau jie gali bet kada atsirasti. Viskas įvyksta tiktai darymo būdu. O sėdėti ir šnekėti kaip yra blogai – nėra prasmės.
– Kaip paaiškintumėte frazę „nulis sveikų“, kuri tapo serialo pavadinimu? Naudojate ją savo gyvenime?
– Nenaudoju. Šiame seriale yra daug absurdo komedijos bruožų: grotesko, arba tokio netgi klaunados žanro. Pavadinimas pakankamai gerai parinktas. „0 sveikų“ čia puikiai tinka.
– Kokie Jūsų įspūdžiai iš šios dienos filmavimo?
– Labai geri. Visi dirba, visi daro tai, ką supranta geriausiai. Bus labai įdomu išvysti rezultatą. Labai smalsu, pasitikiu komanda ir tikiuosi geriausio.
Serialo draugai:
