Ž.Žvagulis koncertavo, gavo už pasirodymą honorarą, o vėliau tyrėjams melavo publiką linksminęs už dyką. Taip paskelbė LAT teisėjai, galutinai pripažinę atlikėją kaltu baudžiamojoje byloje.
Kauno apygardos teismas 2018-ųjų rudenį atlikėją Žilviną Žvagulį buvo pripažinęs kaltu dėl melagingų parodymų davimo Darbo partijos byloje ir skyrė jam 2,6 tūkst. eurų baudą. Apkaltinamasis nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs, dabar nuteistasis turėjo tik teorinę viltį, kad peržiūrėtas verdiktas bus pakeistas.
Advokatas Teismui mėgino įrodyti, kad Ž.Žvagulis tyrėjams ne melavo, o tiesiog kažko neprisiminė.
Atlikėjo advokatas skunde Aukščiausiajam Teismui mėgino įrodyti, kad jei Ž.Žvagulis tyrėjams tiesos nepasakė, tai ne dėl to, kad sąmoningai melavo, o tiesiog kažko neprisiminė, nutylėjo. Tačiau LAT trijų teisėjų kolegijai prokuratūros argumentai pasirodė įtaigesni, apskritai jokių teisės taikymo pažeidimų aukščiausios instancijos teismas neįžvelgė.
Asmeniškai išklausyti jam paskelbto galutinio nuosprendžio Ž.Žvagulis šią antradienio popietę neatvyko.
2012 metų reikalai
Bylos duomenimis, Ž.Žvagulis melagingai liudijo posėdyje apklausiamas Darbo partijos neoficialios buhalterijos byloje 2012 metų rugsėjo 7 dieną.
Ž.Žvagulis kaltintas, kad davė melagingus parodymus, jog koncertuodamas Darbo partijos renginiuose, pagal sutartį, kurią Darbo partijos vardu pasirašė „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė, 2005–2006 metais jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, šios siekė 400–500 litų.
Teisėsaugos duomenimis, už Ž.Žvagulio koncertus mokėta iš neoficialios partijos kasos. Darbo partijos būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž.Žvaguliui už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų (apie 1,4 tūkst. eurų).
Praėjusių metų vasarį Vilniaus apylinkės teismas atlikėją išteisino, nusprendęs, kad Ž.Žvagulis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save apie galbūt savo nusikalstamus veiksmus.
Teismas: „Žvagulis veikė tiesiogine tyčia“
Kasacinis teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, nurodė, kad kaltininkas, duodamas melagingus parodymus, supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Kaltininkas, duodamas tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje, pažymima LAT pranešime.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad prieš apklausą Ž.Žvagulis davė liudytojo priesaiką ir buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus (BK 235 straipsnio 1 dalis). Apklausiamas kaip liudytojas Ž.Žvagulis nurodė, kad už koncertus Darbo partijos renginiuose pagal autorinę sutartį iš Darbo partijos jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, už kurias ir buvo sumokėta (400–500 Lt, tačiau ne tūkstantinės sumos); teismo proceso metu, pateikus susipažinti su kasos išlaidų orderiais, jis teigė neatsimenantis, jog būtų gavęs orderiuose minimas pinigines sumas, aiškino, kad uždarosios akcinės bendrovės kratos metu paimtuose užrašuose rastas įrašas liudija ne Darbo partijos sumokėtą atlygį už jo koncertus Darbo partijos renginiuose, o yra tik derybų dėl būsimų koncertų įrašas.
Žvagulis suprato savo procesinę padėtį, žinojo pareigą padėti vykdyti teisingumą, suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas buvo paneigęs kasaciniame skunde išdėstytus teiginius apie tai, kad Ž.Žvagulis, apklausiamas kaip liudytojas, neprisiminė įvykių, apie kuriuos buvo klausiama, aplinkybių, taip pat paneigti Ž.Žvagulio parodymai apie koncertavimą Darbo partijos renginiuose tik už transporto išlaidas ir nustatyta, kad Darbo partijos Ž.Žvaguliui išmokamos sumos buvo su juo suderintos.
Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad tikrovės neatitinkančius parodymus Ž.Žvagulis davė žinodamas ir suprasdamas melagingą jų turinį. „Žvagulis suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą, suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia“, – nurodė kasacinis teismas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
