Aurimas Žvinys: „Romantinės scenos – tiesiog darbas“

Aurimai, kaip patekote į „Naisių vasaros“ filmavimus?

Atrankos būdu (šypsosi). Į Šiaulių dramos teatrą atvažiavo serialo kūrybinė grupė, kuri vykdė atranką. Taigi užpildžiau anketą, buvau nufotografuotas visais rakursais, pasikalbėjau su serialo kūrėjais, o po kurio laiko sulaukiau kvietimo filmuotis.

Kur mokėtės aktorystės?

Baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurso vadovas V. Čibiras. Tiesa, iki Akademijos lankiau dramos būrelį. O aktorystės tebesimokau ir dabar, dirbdamas teatre. Kiekvienas naujas darbas atneša ką nors naujo, ko nors išmoko. Taip pat esu dėkingas vyresniems kolegoms, kad negaili gerų patarimų.

Kaip manote, kuo aktorius skiriasi nuo kitos profesijos žmogaus?

Ko gero, esminis skirtumas tas, jog aktorius turi mokėti visas profesijas. Kitaip tariant, būti visų galų meistras.

Kas vaidyboje sunkiausia?

Sunkiausia, kad pradėdamas dirbti kiekvieną naują darbą viską turi pradėti nuo nulio. Vėl pasijauti nieko nemokantis, nežinantis, neišmanantis. Vėl turi spręsti pjesės „kryžiažodį“ iš naujo, ieškoti pasitikėjimo savimi. Bet kaip tik visa tai ir daro šį darbą įdomų.

Kaip sekasi filmuotis romantinėse scenose?

Daugelis labai sureikšmina romantines scenas. Jos tik atrodo romantiškai, o iš tikrųjų per filmavimą būna visai neromantiška. Šalia aktorių stovi bent du operatoriai su kameromis, režisierius, į akis spigina šviesos... Man romantinės scenos yra tiesiog darbas, į jas žiūriu lygiai taip pat kaip ir į bet kurias kitas. Tiesiog dirbu savo darbą.

Kaip artimieji reagavo, kai pasirinkote aktoriaus profesiją. Kaip jie jaučiasi matydami jus TV ekrane?

Baigęs dvyliktą klasę, įstojau į du universitetus: LMTA ir VGTU. Ilgai nedvejojęs pasirinkau aktorystę. Artimiesiems tai buvo netikėta, bet šią žinią jie priėmė gana ramiai. Atvirai pasakius, turbūt netikėjo, kad sėkmingai baigsiu. Turbūt manė, jog iškrisiu kokiame antrame kurse ir eisiu mokytis „normalių“ mokslų.
Na, o dabar jie mane labai palaiko ir serga už kiekvieną mano darbą.

Kaip manote, kodėl dabar rodoma tiek daug lietuviškų TV serialų?

Jeigu rodoma daug serialų, vadinasi, yra poreikis.

Ar pats kurį nors žiūrite? Kaip vertinate kolegų darbą?

Prisipažinsiu, nesu labai didelis lietuviškų serialų gerbėjas, bet kartkartėmis pasižiūriu vieną kitą seriją. Gal išskirčiau „Nemylimi“, jis man labiausiai patiko. O kolegas vertinu palankiai, pagaliau kiekvieno jų darbe yra dalykų, iš kurių galima pasimokyti.

Kokį personažą svajojate vaidinti?

Su dideliu džiaugsmu kurčiau charakteringą personažą, jis yra ryškesnis, įdomesnis, turintis daugiau erdvės...  O vieno kurio nors vaidmens išskirti negalėčiau. Tikrai smalsu būtų jėgas išbandyti meniniame filme, gal net kokiame „siaubiake“ (šypsosi). O dėl teatro ir spektaklių, aš noriai imuosi visų pasiūlytų vaidmenų, o svajonių vaidmuo, manau, ateis su patirtimi.

Kaip manote, ko trūksta lietuviškiems filmas, apskritai kino industrijai?

Labai daug pinigų ir gerų scenaristų bei režisierių...

Esate atpažįstamas, jumis domisi žiniasklaida. Kaip dėl to jaučiatės?

Kol kas išskirtinio ar didesnio dėmesio nepastebėjau ir gatvėmis vaikštau gana ramiai (šypsosi). Ir žiniasklaida įkyrėti dar nespėjo, taigi jaučiuosi puikiai.

Ar visuomenės dėmesys keičia kasdienį gyvenimą, įpareigoja pasitempti?

Nepasakyčiau, kad ėmiau kitaip elgtis, rengtis ar pan. Gyvenu sau įprastą gyvenimą, nors viešumoje per daug atsipalaiduoti sau neleidžiu. Stengiuosi nekristi į akis ir likti nepastebėtas.
Iš prigimties esu ramus ir tylus. Išvaizda man apskritai yra tas dalykas, kuriuo rūpinuosi mažiausiai. Tikrai nesivaikau paskutinių madų. Gyvenime nešalčiau kojų avėdamas madingais batais. Man svarbu, kad drabužiai būtu patogūs ir praktiški. Puikiai jaučiuosi su gerais džinsais, Ingos (Inga Norkutė yra Aurimo gyvenimo draugė – aut. past.) megztais megztiniais, pasitikiu jos išrinktais kvepalais. Priekabus esu tik kostiumui, jis turi atrodyti nepriekaištingai.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Laisvalaikis yra labai laukiamas, nes jo turiu labai nedaug. Pirmiausiai miegu ir tai darau kiek įmanoma ilgiau. O kai išsimiegu... vis tiek atsiranda nebaigtų darbų, kuriuos reikia padaryti, dažniausiai ką nors pataisyti, kur nors nuvažiuoti, su kuo nors susitikti, o jei dar lieka laiko, tinginiauju. Tai man labai patinka (šypsosi).

Ar turite kokių pomėgių?

Gana įtemptas darbo grafikas palieka labai nedaug laiko pomėgiams. Mielai nueinu į sporto salę. Esu medžiotojas, taigi kai turiu laiko, būtinai nuvažiuoju į mišką. Apskritai myliu gamtą ir stengiuosi joje praleisti kuo daugiau laiko.

Jūsų balsą galima išgirsti daugelyje animacinių filmų. Kuri veikla jums artimesnė – vaidyba ar garsinimas?

Filmų garsinimas yra viena iš mano aistrų, tam tikra prasme tai irgi yra vaidyba arba viena iš jos formų. Taip kad atskirti vieną nuo kito būtų sunku. Aš vienodai puikiai jaučiuosi tiek prie mikrofono, tiek scenoje.

Abu su gyvenimo drauge Inga Norkute esate aktoriai, vaidinate populiariuose serialuose. Ar nekonkuruojate tarpusavyje?

Ne, tikrai nekonkuruojame. Kaip aktoriai mes net ne konkurentai vien jau todėl, kad aš esu vyras, o ji – moteris. Priešingai, pasitariame, kaip galima būtų elgtis vienoje ar kitoje scenoje, pasakome vienas kitam pastabų.
Kaip skirtingų serialų atstovai taip pat nekonkuruojame, nes serialai rodomi skirtingu laiku ir, manau, turi šiek tiek skirtingą auditoriją.

Nepavydite, kai Inga filmuojasi romantinėse scenose?

Nepavydžiu. Abu esame aktoriai ir, kaip minėjau, tai yra tik darbas, kurį reikia padaryti. Kita vertus, pavydas ar priekaištai tikrai niekuo nepadės. Aš pasitikiu Inga, o ji, manau, pasitiki manimi.

Papasakokite, kaip gimė jūsų draugystė ir meilė?

Su Inga susipažinau atvykęs dirbti į Šiaulių dramos teatrą. Buvau ką tik baigęs studijas, išvažiavęs iš gimtojo Vilniaus ir apsvaigęs nuo begalės naujų įspūdžių. Metus bendravome kaip kolegos ir, kaip pati Inga sakė, aš jai netgi labai nepatikau. Ir aš nelabai į ją žiūrėjau.
Po metų išėjo taip, kad kartu pradėjome dirbti viename projekte. Štai tada viskas ir apsivertė, po metų aš pirmą kartą pamačiau, kokios spalvos jos akys... Apskritai atkreipiau į ją dėmesį. O toliau viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti (šypsosi).

Esate jaunesnis už Ingą vienuolika metų. Ar amžiaus skirtumas netrukdo lygiaverčiams santykiams?

Mes kartu gyvename beveik ketveri metai. Jei amžiaus skirtumas trukdytų, tikrai tiek nebūtume išgyvenę.

Kokie jųdviejų planai, svajonės? Gal greitai sulauksime vestuvių?

Svajonių turiu labai daug, tik nenoriu jų sakyti, nes yra toks prietaras: papasakok savo svajones ir jos tikrai neišsipildys. O dėl planų sakoma: pasakyk, ką planuoji, prajuokinsi Dievą (šypsosi)...