Ketvirtadienio popietę Naisių miestelyje įvykusioje serialo spaudos konferencijoje dalyvavęs aktorius pasakojo, kad jam šis vaidmuo yra itin artimas. Juk visas savo vaikystės vasaras jis plušėdavo pas dėdę, kaimo ūkyje.
„Mano dėdė, kaip ir seriale kuriamas personažas, buvo agronomas. Iš aktoriaus perspektyvos galiu pasakyti, kad įtikinamiau atlieki rolę, jei gali ją susieti su savo patirtimi. Tad kaime praleistos vaikystės vasaros, bendravimas su dėde, medžioklės, žvejybos, grybavimo ir ūkio darbų ypatumų išmanymas, man labai padėjo kuriant Pijaus personą“,– atviravo A.Žvinys.
Aktorius pripažino, kad vaidindamas seriale jis mielai būtų ir lysves vagojęs, ir kiaules šėręs. „Aš norėjau prisiliesti prie ūkiškų kaimo darbų, tačiau Pijus – ofise sėdintis agronomas“, – juokėsi aktorius.
Jis pripažino ir tai, kad kelis su kaimu savo gyvenime nesusidūrusius kolegas, teko šiek tiek pakonsultuoti. „Man žemės ūkis yra aiškus ir suprantamas, o kai kuriems kolegoms, galbūt jis pasirodė panašus į… kosmosą. Todėl teko juos ir pakonsultuoti“, – šypsojosi Aurimas.
Reiškinys, o ne serialas
Spados konferencijos metu kūrybinė grupė papasakojo, ką gi žiūrovai išvys penktąjį sezoną televizijos eteryje pasirodysiančiame „Naisių vasaros“ seriale. O jame nuotykių bus neregėtai daug.
„Šis sezonas gerokai skirsis nuo pirmų keturių savo pirmtakų. Visi atsigręš į istoriją: atvykę „juodieji“ archeologai kiekvieną paskatins pasidomėti kaimo istorija nuo pat XIX a., kai savo dvarą čia ėmė statyti grafas Platonas Zubovas. Galimybė rasti lobį privers net ir ne pavyzdingiausius bendruomenės narius imti skaityti žymaus krašto poeto Zigmo Gėlės–Gaidamavičiaus eiles“, – intrigavo Naisių miestelio mecenatas ir scenarijaus autorius Ramūnas Karbauskis.
„Naisių vasaros“ režisierius Raimundas Banionis susirinkusiems pasakojo, kad kurdamas serialą pajuto, kokią įtaką kaimo žmonėms turi kultūra.
„Per visą laiką, kol kuriamas šis serialas, kaimelyje niekas nepasikeitė, išskyrus žmones. Jų požiūris į vietą, kurioje gimė, augo ir gyveną, į grožį bei žmogiškasiais vertybes. Labai smagu, kad visa kūrybinė komada galėjo prisidėti ir būti to dalimi“, – nedaugžodžiavo režisierius.
Serialo prodiuseris Rolandas Skaisgirys savo ruožtu patikino, kad jau kelis metus nesikiša į „Naisių vasaros“ kūrimo etepą. Mat jį šiuo metu prodiusuoja Aušra Valiuškevičiūtė. Nepaisant to, neslėpė džiaugsmo, kad serialas yra ne tik šviečiamojo pobūdžio, bet ir virto savotišku reiškiniu.
„Atsimenu, kai prieš penkerius metus susitikome su Ramūnu ir išgvildenome visą serialo įdėją. Sužavėti šios idėjos bene iš karto kibome į darbus. Dabar aš nebesu prodiuseris, tai daro kiti prodiuserinės kompanijos „Videometra“ žmonės, tačiau man labai patinka, kuria linkme juda šis serialas, galbūt net savotiškas reiškinys, kokią įtaką jis turi visos Lietuvos kaimo ir miesto žmonėms,“ – sakė R.Skaisgirys.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo ir Lietuvos rašytojų sąjungos nariai, Naisių gyventojai bei Šiaulių ir Vilniaus miestų svečiai. Be to, visi turėjo galimybę susipažinti su turtiga kaimo istorija – Baltų dievų muziejumi, stebėti tikras Krivio aukojimo deivei Gabijai apeigas, žemaitukų pasirodymą ir Naisių vasaros teatro muzikinį spektaklį „Beprotiškai fantastiškos maestro Vytauto Kernagio dainos“.
Trumpas vaidybinio serialo „Naisių vasara“ pristatymas
Vaidybinis serialas „Naisių vasara“, turintis nemažą ištikimų žiūrovų būrį, ir šiame sezone koncentruojasi į kaimo žmonių buitį ir būtį. Įvairiame kontekste neretai iškeliamos ir išryškinamos kaimo socialinės problemos – girtuoklystė, skurdas, nedarbas, neparodant pastangų tas problemas įveikti. Žmonių telkimasis bendriems sprendimams ir darbams, bendruomeniškumas, kaimo šviesuolių indėlis, ypatingas dėmesys kultūrai, verslo idėjų gimimas – tai yra tas pozityvas, kuris grumiasi su problemomis ir daro kaimo gyvenimą šviesesnį, įdomesnį, įvairesnį.
