A.Štukytė 15min papasakojo apie vyrų ir moterų santykius, skirtumus bei naujas patirtis, filmuojantis komedijoje „Tarp mūsų mergaičių“.
– Suvaidinote naujoje komedijoje „Tarp mūsų mergaičių“. Ar gyvenime turite savo mergaičių draugių, su kuriomis krečiate kvailystes ir patiriate nuotykius?
– Aišku, kad turiu. Mes, žinoma, toli gražu jau ne mergaitės, bet linksmai leisti laiką mėgstame. Tik tai, kas vienam yra kvailystė, kitam tėra nuotykis. Ar kvailystė yra išleisti didžiąją dalį savo mėnesio uždarbio batelių porai, ar skambinti po kelių taurių šampano buvusiam? Jei pirmas variantas, tai taip, tokiomis kvailystėmis užsiimam, ir būreliais tai daryti drąsiau, jei antrasis – ne, tai jau praeitis.
Nesikeičia tik kvatojimo decibelai, kai esame kartu, ir nesvarbu, ar tai savas butas, ar kavinė, ar kino salė, ar taksi automobilis. Būrys draugių visada bus pačios garsiausios ir linksmiausios.
Žiūrėkite komedijos ištrauką:
– Kieno draugystė stipresnė – vyrų ar moterų?
– Nežinau kokia draugystė yra tarp vyrų, tad palyginti neturiu šansų. Galiu užtikrinti, tik kad draugių pasibuvimuose niekada nebus varžybų – kuri drąsesnė, kuri aukščiau nušoks, kuri daugiau ištvers, kam anksčiau nukris, kurios didesni, ar kurios ilgesni. Sakau, nes esu stebėjusi vyriškos draugijos citius altius fortius (greičiau aukščiau tvirčiau). O moterys, kartu juoksis, kartu verks, vienu metu pasakos kelias istorijas, tuo pat metu jas analizuos, darys arbatą, teps vieno kąsnio ekologiškus sumuštinius ir tarsis dėl kito susitikimo.
– Koks jūsų požiūris į paslaptis tik tarp mergaičių?
Neturiu požiūrio, nes mes nežinom viena kitos jokių paslapčių. Ir galite mane kankinti, aš sakau tiesą ir tik tiesą. Paslaptys? Apie ką jūs?
– Ar filmuojantis pasitaikė iššūkių?
Šis filmavimas išliks kaip vienas nuostabesnių mano darbo ir gyvenimo potyrių. Buvo visko, ir gerų, ir blogų, ir jautrių, ir varginančių išgyvenimų, bet tai labai vertingas ir realiai neįkainojamas laikas. Atradau savyje dar nematytų spalvų, tuo pačiu džiaugiuosi, nes supratau, kad labai noriu išmokti, ko nemoku. Dažnai 40-metis žmogus įrašo save į profus, kurie jau viską žino ir moka, o pasirodo, yra be galo įdomu pasijusti mokiniu. Ir, žinoma, norėti vėl būti pirmūnu.
Kitas labai svarbus momentas yra komanda, su kuria teko garbė dirbti. Ji buvo nuostabi. Ačiū jiems už kantrybę ir energiją.
– Kas filmavimo metu buvo smagiausia?
– Bandyti sunervinti režisierių Kęstutį Gudavičių. Kvailioti, taukšti nesąmones, sugalvoti eiti kavos, kai jis nori repetuoti. Žodžiu išmėginti jo kantrybės ir tolerancijos ribas. Buvo smagu, nes išvesti iš kantrybės nepavyko. Nežinau kaip, bet jis išliko pozityvus ir net konstruktyvus. Didelė garbė ir šlovė jam. Toks būrys moterų aktorių vienoje erdvėje – čia ne juokas.
– Tai jūsų pirmasis didelis vaidmuo kine. Kokie įspūdžiai?
– Bijau premjeros. Kai bijau teatro premjeros, žinau, kad galiu pasikliauti savimi, patirtimi, ir kas beatsitiktų, aš išsisuksiu. Dabar gi, nuo manęs niekas nebepriklauso.
Kai repetuoju teatre, per premjerą ir po to, režisierius bendrą kūrinį palieka aktorių žinioje. Mes liekame su juo, ir kasdien patys pristatome jį žiūrovui. Šį kartą atvirkščiai. Ir tai baugina.
Na, o visa kita ok. Gal kas nori pasiūti man suknelę iš raudono kilimo? Nesikuklinkit. Parašykit į asmeninę žinutę per Facebook. Galima ir šiaip suknelę.
– Nors kine, galima sakyti, esate naujokė, tačiau šio personažo vaidmuo jums nėra naujas. Tą patį personažą vaidinate spektaklyje „Žavios ir pavojingos“. Papasakokite kuo skiriasi šis personažas kine ir teatre?
– Tai du skirtingi pasauliai – teatras ir kinas. Vaidybos principai kiti, prisitaikymai kiti, ir, žinoma, skirtingi režisieriai. Olegas Šapošnikovas spektaklyje yra uždavęs kitą ritmą, kitas užduotis, potėpiai aštrūs ir veržlūs, net ir pagrindinė mintis ne ta. Kinas yra mikro pasaulis. Milimetrai, mikropojūčiai, net sekundė kine yra labai daug. Žinau, turiu kur tobulėti kino vaidyboje, bet tikiu, kad viskas dar ateityje.
– Ar žmonės jus vis dar prisimena po garsiosios „Zero 2“ filmo scenos „Nupirk man papus“?
– Pasitaiko. Pasijuokiam kartu. Tuo viskas ir baigiasi. Aš aukšta didelė moteris. Dažnas nustemba sutikęs. Kai į tave iš viršaus vikingė į akis žiūri, tai kaip ir aišku viskas.
– Sklinda gandai, kad delsiate ištekėti už savo sužadėtinio Dmitrijaus Radino, nors jau seniai esate susižadėję. Kodėl taip yra?
– Pirmą kartą girdžiu! Kas skleidžia tuos gandus? Norėčiau sužinoti. Jei jau taip jums smalsu, galiu atsakyti – čia jau ne jūsų reikalas.
– Ar pasikeitė jūsų požiūris į vyrus sutikus savo gyvenimo meilę Dmitrijų?
– Nu, kad ne. Toks pat teigiamas.
Apie filmą „Tarp mūsų mergaičių“
Populiariausių Lietuvoje komedijų „Tarp mūsų, berniukų...“ ir „Klasės susitikimas. Berniukai sugrįžta!“ režisierius šįkart nusprendė nukreipti žvilgsnį į dailiąją lytį.
Istorija prasideda nuo nekalto sumanymo: šešios geros draugės nusprendžia smagiai ir jaukiai praleisti savaitgalį užmiesčio SPA centre. Tačiau nerūpestingas savaitgalis netrukus virsta painių situacijų, karštų prisiminimų ir veiksmo pilnų scenų sūkuriu. Ar merginų draugystė išlaikys pavydo, pykčio ir intrigų išbandymą? Kas nugalės – senos nuoskaudos ar moteriškas solidarumas ir draugystė?
Žinoma, „Tarp mūsų, mergaičių“ subalansuotas moterims (ypač „Sekso ir miesto“ gerbėjoms), tačiau filmą privalo pamatyti ir vyrai – kad sužinotų, ką moterys kalba, kai jų nėra šalia. Garantuojame, kad jie irgi juoksis už pilvų susiėmę.
Filmo režisierius – Kęstutis Gudavičius. Filmą platina „Vabalo filmai“. Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Ineta Stasiulytė, Rimantė Valiukaitė, Gabrielė Malinauskaitė-Rudzienė, Emilija Latėnaitė-Beliauskienė, Aušra Štukytė, Rasa Marazaitė. Filmą bus galima pamatyti visuose didžiausiuose šalies kino teatruose nuo 2018 m. gruodžio 28 dienos.
