Sulaukęs pasiūlymo drauge su profesionalų komanda vykti į kalnus ir tuo pačiu nusifilmuoti vienoje televizijos laidoje, jis ilgai nesvarstė – bus puiki proga ne tik patobulinti savo slidinėjimo įgūdžius, bet ir pailsėti, pamatyti naujų vietų.
Ugnius savęs nelaiko patyrusiu snieglentininku, tačiau labai tikisi, kad su kiekvienu nusileidimu patirtis didės. Dar prieš išvykdamas į Austriją Lietuvoje jis nusipirko visą reikalingą įrangą.
„Mane sunku prikalbinti imtis naujų dalykų, bet jei jau susidomiu – pasineriu stačia galva į tai. Panašiai atsitiko ir su snieglentėmis. Nors pirmi kartai neapsiėjo be skaudžių traumų, man patiko, ėmiau domėtis, mokytis“, – Žmonės.lt sakė Ugnius.
O traumos išties nebuvo menkos – pirmas nusileidimas Lietuvoje baigėsi šonkaulio lūžiu, vėliau po pertraukos antrą kartą irgi teko stipriai „prisiploti“. „Galiausiai supratau, kad man be apsaugų slidinėti negalima, todėl į Austriją išvykau tinkamai pasirengęs ir apsirengęs. Su tomis apsaugomis aš kaip terminatorius“, – juokėsi Ugnius.
Tačiau nepaisant atsakingo pasiruošimo, pačią pirmą kelionės dieną Ugnius pamiršo užsidėti kelių apsaugas. Kaip tyčią tą dieną oro sąlygos visai lietuvių komandai nepagailėjo iššūkių ir ekstremalių išbandymų.
Tądien kalnuose netikėtai kilo siaubinga pūga. „Jautėmės, kaip Franko Marshallo filme „Palikti sniegynuose“. Matomumas – maždaug trys metrai, buvo sunku įžiūrėti net šalia stovintį žmogų. Bandydami pabėgti nuo pūgos kelis kilometrus leidomės kalnu. Kiek tai jėgų atėmė! Sunku ir nupasakoti – ir keliais šliaužėme, ir pilvu, nugara, voliojomės...“ – pasakojo Ugnius.
Šis ekstremalus nuotykis taip pat paliko nesmagių pasekmių – Ugniaus kelį „papuošė“ didžiulė mėlynė. „Rožėmis klotas kelias, o kelis – mėlynėmis. Geriau būtų braškėmis“, – bandė juokauti jis.
Apskritai Ugnių nustebino atviros kalnų trasos. Pasak jo, įgudusiems slidininkams ten gal ir saugu, tačiau naujokams – gana rizikinga. Sykį ir jis pats vos neiščiuožė iš trasos. „Turi labai saugotis. Kai kur leisdamasis dar gali sustoti remdamasis į sniego kalniuką, tačiau yra vietų, kur visai greta – skardis. Tad jei jau krisi, tai krisi“, – pasakojo pašnekovas.
Drauge su kitais snieglentininkais jis išbandė įvairaus sudėtingumo trasas: leidosi ir nuo vidutiniškai pažengusiems skirtos mėlynos, ir nuo sudėtingesnės raudonos, pasiryžo net ekstremaliai juodai trasai.
„Išdrįsime išbandyti ir ją, tačiau ne visai sėkmingai, kol kas dar per sunku. Dažniau čiuožiau ant pilvo, nei taip, kaip reikia“, – juokėsi jis galiausiai pasirinkęs priimtiną raudoną, 10 kilometrų ilgio, trasą.
Be kalnų sporto, Ugnius taip pat išbandė ir termines SPA procedūras, mėgavosi vandens pramogomis, taip pat spėjo apsilankyti ir viename iš kalnų, kuriame įrengti specialūs sveikatingumo kambariai. „Švitinomės radonu. Tai sveikatai labai gera procedūra, padeda kvėpavimo takams“, – sakė jis.
Nors šis vizitas į kalnus Ugniui ir buvo debiutinis, jis neketina užleisti snieglenčių sporto ir jau galvoja apie kitas būsimas keliones. Kitą kartą vykdamas į kalnus jis ketina pasimokyti ir sudėtingesnių triukų, išmėginti trasas su tramplynais. Snieglente taip pat slidinėti jau mokosi ir jo mažametis sūnus. Vasarą snieglentę jis ketina iškeisti į vandenlentę ir toliau mokytis šio ekstremalaus sporto paslapčių.
